Šioje saloje gausu ličio ir retųjų žemių elementų (REE – 17 metalo tipo medžiagų), kurie yra būtini kuriant tvarias, žaliąsias technologijas (ypač baterijas ir elektros komponentus). Čia taip pat gausu ir kitų vertingų mineralų, o po žeme glūdi didžiuliai angliavandenilių kiekiai, įskaitant naftą ir dujas.
JAV Geologijos tarnyba apskaičiavo, kad šiaurės rytų Grenlandijos sausumoje (įskaitant ledynais padengtas teritorijas) yra apie 31 milijardas barelių naftos ekvivalento angliavandenilių – panašiai kaip ir visos JAV patvirtintos žaliosios naftos atsargos.
Tačiau Grenlandijos neužšąlanti teritorija, kuri yra beveik dvigubai didesnė už Jungtinę Karalystę, sudaro mažiau nei penktadalį viso salos paviršiaus ploto, todėl yra tikimybė, kad po ledu slypi didžiulės neištirtų gamtos išteklių atsargos.
Turtinga geologinė istorija
Grenlandijos gamtos išteklių koncentracija susijusi su labai įvairia geologine istorija per pastaruosius 4 milijardus metų. Čia galima rasti kai kurias seniausias uolienas Žemėje, taip pat sunkvežimio dydžio natūralios (ne iš meteoritų gautos) geležies gabalų. Deimantais turtingi kimberlito „vamzdžiai“ buvo atrasti aštuntajame dešimtmetyje, tačiau jie dar nėra išnaudoti, dėl logistinių iššūkių juos kasant.
Geologiniu požiūriu labai neįprasta, kad vienoje vietovėje būtų visi trys pagrindiniai gamtos išteklių susidarymo būdai – nuo naftos ir dujų iki retųjų metalų ir brangakmenių. Šie procesai susiję su kalnų formavimosi, rifto (plutos atsipalaidavimo ir išsiplėtimo) ir vulkaninės veiklos amžiais.
Lūžiuose ir įtrūkimuose nusėdo auksas, brangakmeniai, tokie kaip rubinai, ir grafitas.
Grenlandija susiformavo dėl daugelio ilgalaikių kalnų formavimosi laikotarpių. Šios gniuždymo jėgos suardė jos plutą, todėl lūžiuose ir įtrūkimuose nusėdo auksas, brangakmeniai, tokie kaip rubinai, ir grafitas.
Didžiausia Grenlandijos gamtos išteklių dalis susidaro dėl rifto formavimosi laikotarpių, įskaitant ir Atlanto vandenyno susidarymą nuo Juros periodo pradžioje, kiek daugiau nei prieš 200 milijonų metų.
Grenlandijos sausumos nuosėdų baseinai, tokie kaip Jamesono sausumos baseinas, atrodo, turi didžiausią naftos ir dujų atsargų potencialą. Taip pat daugėja tyrimų, rodančių, kad potencialiai plačios naftos sistemos driekiasi per visą Grenlandijos jūrą.
Tokie metalai kaip švinas, varis, geležis ir cinkas taip pat yra sausumos nuosėdų baseinuose, kurie nedideliu mastu buvo išgaunami nuo 1780m.
Nors Grenlandija nėra taip glaudžiai susijusi su vulkanine veikla kaip netoliese esanti Islandija, daugelis svarbiausių salos žaliavų egzistuoja dėl čia kadaise buvusių ugnikalnių.
Magminių uolienų sluoksniuose buvo aptikti tokie retieji elementai kaip niobis, tantalas ir iterbis. Svarbiausia tarp retųjų elementų yra ir tai, kad Grenlandija, kaip prognozuojama, taip pat turi pakankamai disprozio ir neodimio poledyninių atsargų, kad patenkintų daugiau nei ketvirtadalį visos prognozuojamos būsimos pasaulinės paklausos – iš viso beveik 40 milijonų tonų.
Šie elementai vis labiau laikomi ekonomiškai svarbiausiais, dėl jų vaidmens vėjo energetikoje, švaraus kelių transporto elektros varikliuose, ir magnetuose naudojamuose aukštos temperatūros aplinkoje, pavyzdžiui, branduoliniuose reaktoriuose.
Žinomų telkinių, tokių kaip Kvanefieldas pietinėje Grenlandijoje, plėtra, jau nekalbant apie tuos, kurie dar neatrasti salos centriniame uolėtame branduolyje, gali lengvai paveikti pasaulinę retųjų elementų rinką dėl jų santykinio pasaulinio retumo.
...gali padidėti prie dar didesnio JAV susidomėjimo Grenlandijos ateitimi.
Šiuo metu visą kasybos ir išteklių gavybos veiklą griežtai reguliuoja Grenlandijos vyriausybė, taikydama išsamias teisines sistemas. Tačiau spaudimas sušvelninti šią kontrolę ir išduoti naujas žvalgybos bei eksploatavimo licencijas gali padidėti prie dar didesnio JAV susidomėjimo Grenlandijos ateitimi.
