Asteroidas 2024 YR4 pirmą kartą buvo aptiktas praėjusių metų gruodžio pabaigoje Čilėje veikiančios robotinės išankstinio perspėjimo sistemos ATLAS (angl. Asteroid Terrestrial-impact Last Alert System). Ji įspėja apie asteroidų galimus susidūrimus su Žeme.
Stebėjimai parodė, kad šis objektas turi didesnę tikimybę susidurti su Žeme nei beveik visi iki šiol aptikti asteroidai, ir tai galima laikyti „ne pačia geriausia kalėdine dovana“ iš Saulės sistemos.
Vis dėlto panikuoti dar neverta, tikėtina, kad ši tikimybė pasikeis, kai bus atlikta daugiau asteroido stebėjimų.
Netoli Žemės esančius objektus (NEO), ypač didesnius nei 140 metrų skersmens, NASA ir kiti astronomai įdėmiai stebi ir vertina jų susidūrimo su Žeme riziką.
Pagal tai objektams suteikiamas susidūrimo tikimybės pagal Torino skalę balas nuo 0 iki 10.
0 balų reiškia, kad susidūrimo tikimybė lygi nuliui arba beveik lygi nuliui, o 10 balų reiškia, kad „susidūrimas yra neabejotinas ir gali sukelti pasaulinę klimato katastrofą, galinčią kelti grėsmę mūsų žinomos civilizacijos ateičiai, nepriklausomai nuo to, ar susidurs su sausuma, ar su vandenynu“.
Iki asteroido 2024 YR4 atradimo nebuvo nė vieno objekto, kurio įvertinimas tuo metu būtų buvęs didesnis nei nulis. Objektas, kuris, kaip manoma, yra maždaug nuo 40 metrų iki 91 metrų skersmens, dėl itin artimo priartėjimo prie Žemės 2032 m. gruodžio 22 d. buvo įvertintas 3 pavojaus lygiu pagal Torino skalę.
Šiuo metu prognozuojama, kad tą dieną asteroidas praskries pro Žemę mažiausiu 0,00001 astronominio vieneto (AU) atstumu, o 1 AU yra atstumas tarp Žemės ir Saulės.
Tai yra maždaug 1500 km, o astronomine prasme iš tiesų labai arti – arčiau Žemės nei daugelis palydovų.
Pasak „EarthSky“, šiuo metu tikimybė, kad asteroidas per šį priartėjimą susidurs su Žeme, yra maždaug 1 iš 83. Tikimasi, kad tolesni stebėjimai suteiks daugiau užtikrintumo.
„Artimas susitikimas, nusipelnęs astronomų dėmesio. Pagal dabartinius skaičiavimus susidūrimo, galinčio sukelti lokalų sunaikinimą, tikimybė yra 1 proc. arba didesnė“, – aiškina NASA.
Jei objektas susidurtų su Žeme, dėl palyginti nedidelio dydžio jis nesukeltų pasaulinės katastrofos. Tačiau jis yra maždaug tokio dydžio kaip asteroidas, sukėlęs Tunguskos incidentą – didžiausią šiuolaikinėje istorijoje užfiksuotą asteroido, kuris, kaip manoma buvo apie 50-80 metrų dydžio, smūgį. Priklausomai nuo to, į kurią vietą jis pataikys, jis gali sukelti panašaus masto griuvėsius.
Per daugelį metų stebėdami kosminius objektus astronomai aptiko nedaug objektų, kurie būtų įvertinti aukštesniu balu nei 1, tačiau buvo keletas objektų, kurie pasiekė ir 4 lygį.
Vienas iš tokių objektų buvo 99942 Apophis. Pirmą kartą jį atradus 2004 m., stebėjimų metu jis buvo priskiriamas 2 lygiui pagal Turino skalę. Tačiau po tolesnių stebėjimų tų pačių metų gruodį jis buvo perkeltas į 4 lygį dėl nustatytos 1,6 proc. susidūrimo su Žeme tikimybės 2029 m., taip pat 2036 m. ir 2068 m. Po dar tolesnių stebėjimų metu susidūrimo galimybė išvis buvo atmesta.
Tikėtina, kad 2024 YR4 lygis bus sumažintas iki 0 lygio, kai bus atliekami tolesni stebėjimai, tikėkimės, gerokai anksčiau nei po septynerių metų, artėjant terminui. Iki tol NASA ėmėsi veiksmų, kad šiek tiek nuramintų šiuo klausimu.
„NASA atlikta netoli Žemės esančio asteroido, pažymėto 2024 YR4, analizė rodo, kad tikimybė, jog jis 2032 m. gruodžio 22 d. susidurs su Žeme, yra didesnė nei 1 procentas – tai taip pat reiškia, kad yra maždaug 99 procentų tikimybė, jog šis asteroidas nesusidurs“, – teigiama JAV vyriausybinės agentūros tinklaraščio įraše. „Tokia pradinė analizė laikui bėgant keisis, nes bus surinkta daugiau stebėjimų“.