Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota 2022 06 06, 17:20

Iki 2500 metų gali išnykti Sibiro tundra, vietoje jos – sausros ir gaisrai

Sibiro tundra gali išnykti greičiau nei per 500 metų, jei nebus smarkiai sumažintas šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimas.
Miškų gaisras Kalifornijoje
Miškų gaisras Kalifornijoje / AFP/„Scanpix“ nuotr.

Niūrios prognozės

Susiklosčius geriausiam scenarijui, du trečdaliai žolėmis, samanomis ir krūmais padengto kraštovaizdžio gali išnykti, prognozuoja mokslininkai. Tundros amžinojo įšalo dangai tirpstant, į atmosferą gali išsiskirti dideli kiekiai šiltnamio efektą sukeliančių dujų, o tai gali dar labiau pagreitinti visuotinio atšilimo procesus.

„Buvo stulbinama pamatyti, kaip greitai tundra virs mišku“, – „Live Science“ sakė ekologas ir miškų modeliuotojas Stefanas Kruse iš Alfredo Vegenerio instituto (AWI) Helmholco poliarinių ir jūrinių tyrimų centro Vokietijoje.

„Tundros nykimas bus ne tik smūgis biologinei įvairovei ir žmonių kultūrai, tai taip pat gali paspartinti Arkties klimato atšilimą“, – pasakojo mokslininkas.

Pastaraisiais dešimtmečiais Arkties regionas sparčiai šyla – maždaug dvigubai greičiau nei likusi pasaulio dalis. Nacionalinio sniego ir ledo duomenų centro (angl. National Snow and Ice Data Center, NSIDC) duomenimis, 1960-2019 m. oro temperatūra visame Arkties regione pakilo beveik 4 laipsniais pagal Celsijų. Šis karštis sumažino jūros ledo dangą, o dabar kėsinasi į amžinuoju įšalu padengtą Arkties sausumą. Vienas iš būsimų padarinių – Sibiro tundros išnykimas, kai teritoriją padengs gausus būrys maumedžių.

Nežinia, kaip greitai miškai pakeis žolėmis ir krūmais apaugusią tundros ekosistemą. Miškų pokyčiai dėl klimato kaitos nėra vienodi visame pasaulyje – kai kuriose vietovėse medžių augimo linijos pasistūmėjo į šiaurę, kitose išliko nepakitusios ar atsitraukė.

Dabar S.Kruse ir jo kolegė, AWI profesorė Ulrike Herzschuh, sukūrė naują kompiuterinį modelį, kuris įvertina visą 4000 km ilgio Sibiro tundros teritoriją. Modelyje atsižvelgiama į atskirų medžių gyvenimo ciklus: nuo to, kaip toli jie gali išbarstyti sėklas, kaip gerai auga, kai susiduria su kitų medžių konkurencija, iki augimo greičio, kuris priklauso nuo temperatūros ir kritulių.

Tyrėjai nustatė, kad medžiai, reaguodami į klimato atšilimą, greitai pradeda „žygiuoti“ į šiaurę. Remiantis pozityviausiu scenarijumi, pagal kurį iki 2100 m. anglies dvideginio išmetimai sumažėtų iki nulio, o pasaulinė temperatūra nepakiltų daugiau kaip 2° C, iki 2500 m. išliktų tik 32,7 proc. šiandieninės tundros.

Išlikusi dalis pasiskirstytų į dvi mažąsias tundras: viena liktų Čiukotkoje, toli rytuose, kita – toli šiaurėje esančiame Taimyro pusiasalyje.

123RF.com nuotr./Sibiro tundra
123RF.com nuotr./Sibiro tundra

Pagal kitą scenarijų, kuriame anglies dioksido išmetimai pradedami mažinti tik 2050 m., o iki 2100 m. sumažinami perpus, maumedžiai iki 2500 m. užimtų beveik visą tundrą, palikdami vos 5,7 proc. senojo jos ploto.

S.Kruse ir U.Herzschuh taip pat nustatė, kad net jei temperatūra nukristų po tundros išnykimo, medžių linija atgal nesitrauktų taip greitai, kaip į priekį.

Poveikį pajus ir žmonės

Tyrime nebuvo tiesiogiai modeliuojama, kas gali nutikti tundros gyventojams, pavyzdžiui, šiauriniams elniams, sakė S.Kruse, tačiau populiacijų suskirstymas į du regionus, kai jos atribojamos nuo kryžminimosi, paprastai blogai veikia rūšių išlikimą.

Šiaurės elniai ištisus metus migruoja iš šiaurės į pietus ir atgal, todėl nėra žinoma, kaip miškų plėtra gali paveikti jų migraciją ir gyvenimo ciklą, rašoma „Live Science“.

Tikėtina, kad poveikį pajus ir žmonės, mat vietiniai Sibiro gyventojai medžioja šiaurės elnius.

Jei tundra išnyks, žmonija patirs didelį nuostolį

„Kultūra iš dalies priklauso nuo tundros“, – sakė S.Kruse. „Jei tundra išnyks, žmonija patirs didelį nuostolį.“

Taip pat neaišku, kaip tundros nykimas gali paveikti būsimą atšilimą, tačiau samanotų, krūmais apaugusių vietovių pokytis į aukštų medžių miškus gali dar labiau pabloginti padėtį.

Miškai, dėl to kad yra tamsūs, sugeria daugiau šilumos, nei ledu padengta tundra, tad Arktyje gali paspartėti temperatūros kilimas. Ši papildoma šiluma gali pagreitinti ir pagilinti tundros amžinojo įšalo tirpimą, kuriame kaupiasi didžiuliai kiekiai šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Tirpstant amžinajam įšalui iš ledo gali išsilaisvinti ir milijonus metų viduje buvę mums nežinomi ir antibiotikams atsparūs mikrobai bei virusai.

123RF.com nuotr./Poliarinė lapė sibiro tundroje
123RF.com nuotr./Poliarinė lapė sibiro tundroje

Tikėtina, kad pietinė taigos pusė, kurioje temperatūra jau dabar yra aukštesnė nei šiaurėje, įšils dar labiau, todėl kils sausros ir gaisrai, dėl kurių į atmosferą pateks dar daugiau anglies dvideginio.

Tyrimo rezultatai yra įtikinama priežastis, kodėl reikia siekti ambicingai mažinti iškastinio kuro išmetimą.

„Geriausia išeitis būtų sumažinti pasaulinį šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą“, – komentavo mokslininkas. „Bet vis dėlto, jei negalime to padaryti, reikia užsiimti rūšių išsaugojimu.“

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką