Viena pagrindinių „Hadid‑110“ savybių – reaktyvinis variklis, leidžiantis dronui pasiekti iki 510 km per valandą greitį.
Be to, jo korpusas suformuotas taip, kad sumažintų radaro skerspjūvį, todėl dronas tampa sunkiau aptinkamas radarų stotims.
Apsunkins perėmimą
Pasak analitikų, tai reikšmingai apsunkina jo perėmimą. Pranešama, kad „Hadid‑110“ gali gabenti apie 30 kilogramų sveriančią kovinę galvutę, o maksimalus jo skrydžio nuotolis siekia iki 350 kilometrų.
Ekspertai pabrėžia, kad dėl didelio skrydžio aukščio ir greičio šio tipo droną sunku pasiekti mobiliosioms ugnies grupėms, priešlėktuviniams pabūklams ir daugumai trumpojo nuotolio oro gynybos sistemų.
Net dauguma perėmėjų dronų veikia tik iki maždaug 5 kilometrų aukštyje, o vos keli FPV tipo perėmėjai (valdomi tiesiogiai iš drono kameros vaizdo) gali pakilti aukščiau – vis dėlto jiems dar tektų pasivyti itin greitą taikinį.
Dėl šių priežasčių, norint neutralizuoti „Hadid‑110“, gali tekti pasitelkti kovinius orlaivius, galingas priešlėktuvinių raketų sistemas arba didelius perėmėjų dronus, o tai reikštų sudėtingesnį ir brangesnį perėmimo procesą.
Mažas, bet pažangus
„Defense Express“ analitikų vertinimu, „Hadid‑110“ priskiriamas mažiems, bet technologiškai pažangiems vidutinio smūgio dronams.
Jie primena, kad tokio tipo bepiločiai orlaiviai gali užpildyti tam tikras nišas šalių, naudojančių kamikadzės dronus, arsenaluose.
Palyginimui, anksčiau minėtas „Shahed‑107“ pasižymi mažesniu – iki 300 kilometrų – nuotoliu, gerokai lėtesniu, apie 180 km per valandą, greičiu ir maždaug 15 kilogramų kovine galvute.
