15min be reklamos
Publikuota 2022 01 06, 10:15

Įspūdinga evoliucija: ežių odoje išsivystė antibiotikams atspari bakterija

Tarptautinė tyrėjų grupė nustatė, kad ežių odoje paplitęs grybelis natūraliai gamina antibiotikus, o bakterijos, esančios ant gyvūnų odos, dėl to įgijo atsparumą antibiotikams. Tai įvyko gerokai anksčiau, nei žmonės pradėjo vartoti vaistus.
Ežys
Ežys / 123RF.com nuotr.

Išsivystė gerokai prieš antibiotikų vartojimą

Tyrėjai teigia, kad jų rezultatai, paskelbti žurnale „Nature“, rodo, kaip natūralūs biologiniai procesai, o ne antibiotikų vartojimas, maždaug prieš 200 metų lėmė šios konkrečios superbakterijos atsiradimą.

Specifinė bakterija, pavadinta mecC-MRSA, pirmą kartą buvo aptikta 2011 m. pieninių galvijų organizme ir buvo manoma, kad atsparumas jai išsivystė dėl pieno ūkiuose naudojamų antibiotikų.

Tačiau naujausias tyrimas rodo, kad šią bakteriją nešioja iki 60 proc. europinių ežių. Ežių grybelis Trichophyton erinacei natūraliai gamina savo penicilino antibiotikus, kad galėtų kovoti su bakterijomis.

Grybelis išskiria antibiotikus, kurie kovoja su mecC-MRSA bakterijomis ir jas naikina. Norėdamos išlikti gyvos, bakterijos savo ruožtu išsiugdė atsparumą antibiotikams, kuris vėliau persidavė gyvuliams ir žmonėms.

Mokslininkai ištyrė daugiau kaip 1000 bakterijų mėginių, paimtų iš laukinių gyvūnų visoje Europoje. Jie sudarė genetiniais kodais pagrįstą laiko juostą , kuri atskleidė, kad atspari padermė europiniuose ežiukuose atsirado XIX a. pradžioje – gerokai prieš klinikinį antibiotikų vartojimą.

Didėjanti rizika

Tačiau tai tik vienas iš palyginti retų natūralaus atsparumo antibiotikams atsiradimo pavyzdžių. Vienas iš pagrindinių tyrėjų, Kembridžo universiteto profesorius Markas Holmsas, BBC naujienų tarnybai sakė, kad šis atradimas „yra tik maža dalis rizikos, palyginti su per dideliu antibiotikų vartojimu žmonių medicinoje“.

MecC-MRSA sukelia maždaug vieną iš 200 žmonių MRSA infekcijų. Per didelis antibiotikų vartojimas tiek žmonėms, tiek ūkiniams gyvūnams ir toliau skatina vis didėjantį kitų bakterijų atsparių, pandemijas sukeliančių ligų atsiradimą.

123RF.com nuotr./Vaistai
123RF.com nuotr./Vaistai

Pasaulio sveikatos organizacijos teigimu, atsparumas antibiotikams šiandien yra viena didžiausių grėsmių pasaulio sveikatai, maisto saugumui ir vystymuisi. Vis daugiau infekcijų, tokių kaip plaučių uždegimas, tuberkuliozė, gonorėja ir salmoneliozė, yra sunkiau išgydomos, nes joms gydyti naudojami antibiotikai tampa mažiau veiksmingi.

Šis tyrimas yra dalis mokslininkų pastangų suprasti, kur yra antibiotikams atsparių bakterijų „rezervuarai“, kaip jos atsiranda ir kokia praktika bei šaltiniai kelia didžiausią pavojų žmonėms.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką