Mohammed Bin Rashid Vyriausybės inovacijų centre, Ministrų Kabineto biure dirbanti A. Tahlak prieš porą savaičių vykusioje, septintą kartą organizuojamoje tarptautinėje konferencijoje „GovTech Leaders“ atskleidė, kaip JAE kuriama „taip, tai – įmanoma“ kultūra ir sprendžiamas iššūkis, vadinamas „naujovių nuovargiu“.
Pirmą kartą šioje Inovacijų agentūros organizuojamoje konferencijoje dalyvavusi viešnia su 15min skaitytojais dalijosi praktiniais pavyzdžiais, kaip net radikaliai naujos idėjos, iš pradžių atrodžiusios neįmanomos, gali virsti realiais projektais, pritaikytais piliečių poreikiams. Ji pasakojo apie JAE patirtį diegiant inovacijas viešajame sektoriuje, kuriant sprendžiant iššūkį, vadinamą „naujovių nuovargiu“, ir ieškant pusiausvyros tarp vizionieriškų idėjų ir praktiškai įgyvendinamų sprendimų.
– Savo pranešime „GovTech Leaders“ konferencijoje kalbėjote apie JAE patirtį kuriant „taip, įmanoma“ kultūrą (culture of ‘yes, it’s possible’, – angl.) ir minėjote „naujovių nuovargį“ („novelty fatigue“, – angl.). Kaip šie principai pasireiškia praktiniuose JAE projektuose?
– Dirbdami JAE vyriausybėje kartais susiduriame su paradoksu: itin į ateitį orientuoti valstybės tarnautojai nuolat skatinami priimti naujoves. Tai gali sukelti trumpalaikį entuziazmą, tačiau ne visada leidžia iš tiesų keisti sistemas. Iš dalies tai – geras „problemos“ ženklas.
Radome būdą, kaip galimybes panaudoti kaip priemonę „naujovių nuovargiui“ paversti teigiama jėga. Vyriausybės užduotis – nuolat kurti naujas galimybes piliečiams.
– Klausimas tik – kaip tai įgyvendinti praktikoje? Kokias strategijas taikote, kad išlaikytumėte motyvaciją ir kūrybiškumą?
– Viena pagrindinių JAE inovacijų sistemos ašių – galimybių kūrimas. Tai signalas valstybinės tarnybos darbuotojams: net jei pradinis atsakas dažnai būna „ne, negalima“, kviečiame ieškoti naujų galimybių ir sakyti „taip, verta tai išnagrinėti“. Praktikoje tai reiškia ne tik atrasti ankstyvos stadijos, radikaliai naujas idėjas, bet ir skatinti organizacijas jas išbandyti bei kurti savus unikalius sprendimus.
Puikus tokio požiūrio pavyzdys – projektas „Synthetic Memories“, skirtas Alzheimerio ir demencijos pacientų priežiūrai. Naudojant generatyvų dirbtinį intelektą ir interviu metodiką, pacientai gali rekonstruoti vizualinius prisiminimus ir dalintis jais su artimaisiais. Šis projektas įrodo, kad „taip, tai įmanoma“ – ir yra labai konkretus pavyzdys, kaip naujos galimybės tampa realiais sprendimais.
– Kaip užtikrinate, kad inovacijos atspindėtų JAE identitetą ir kultūrinį kontekstą, o ne būtų tiesiog nukopijuotos iš kitur?
– Visada pradedame nuo vietos konteksto ir žmonių, kurie yra arčiausiai problemos. Inovacijos turi būti kuriamos taip, kad atspindėtų mūsų kultūrą ir realias sąlygas. Pavyzdžiui, „Synthetic Memories“ projekte dirbtinio intelekto sprendimus pritaikėme JAE kontekstui, atsižvelgdami į kultūrinius aspektus, istorines nuotraukas ir psichikos sveikatos stigma. Tik tokia integracija leidžia sukurti naujas galimybes, kurios tikrai veikia mūsų aplinkoje.
– Gal galėtumėte pasidalinti pavyzdžiu, kai idėja, kuri iš pradžių atrodė neįmanoma, tapo realybe dėka tokios kultūros?
– JAE istorija puikiai atspindi šią kultūrą. Kas prieš keletą metų būtų pagalvojęs, kad čia atsiras vienas didžiausių pasaulio uostų ir oro uostų, kai daugelis ekspertų sakė, jog tai neįmanoma? O 2017 m., kai mūsų vadovybė paskyrė pirmąjį pasaulyje dirbtinio intelekto ministrą – šiandien atrodo natūralu, po ChatGPT fenomeno, bet tuo metu tai buvo drąsus sprendimas, einantis prieš srovę.
Mano komanda šiuo metu dirba prie projekto, kuriame siekiame, kad išimtys taptų norma valdant sudėtingas socialinės gerovės situacijas. Neįmanoma, sakote? Pažiūrėkite, kas bus toliau.
– Kaip rasti balansą tarp drąsių, vizionieriškų idėjų ir realių sprendimų, kad inovacijos taptų įgyvendinamos?
– Kuo labiau transformuojanti iniciatyva, tuo daugiau reikia palaikymo ir vadovavimo, nes tai dažnai reiškia visiškai naują darbo būdą. Mažesnes, palaipsniui diegiamas inovacijas priimti biurokratijai paprasčiau.
Naudinga turėti realių pavyzdžių, net jei jie dar ankstyvos stadijos, nes tai įtikina skeptikus. Todėl pradedame nuo to, kas jau vyksta čia ir dabar, net jei tik ribotose vietose. Kolegas įtraukiame prototipų kūrimu, mokymais ir bendradarbiaudami visuose lygiuose – tai padeda įsisavinti naują darbo būdą.
Veiksmingi prototipai suteikia pasitikėjimo ir aiškiai parodo, kas turi keistis – dažniausiai tai susiję su kultūra ir požiūriu. Jei šie žingsniai atliekami tinkamai, rezultatai atsiranda greitai, atsiranda erdvė didesniems pokyčiams, o daug mažų iniciatyvų laikui bėgant gali pakeisti visos organizacijos kultūrą.
– Kaip manote, kuo JAE patirtis diegiant inovacijas galėtų būti naudinga Lietuvai, ypač kūrybinių industrijų sektoriuje?
– Nors dar nepažįstu Lietuvos konteksto iki galo, iš to, ką pamačiau „GovTech Leaders“, susidarė įspūdis apie šalį, atvirą naujiems požiūriams – panašiai kaip JAE.
JAE kūrybinių industrijų sektoriuje vykdomos ryškios iniciatyvos – nuo „1 Billion Followers Summit“ iki „Dubai Design District“, nuo „Culture Development Fund“ iki „Abu Dhabi Culture Summit“. Esu tikra, kad Lietuvoje taip pat yra iniciatyvų, iš kurių galime pasimokyti ir jas pritaikyti bendradarbiaujant.
– Kokių principų ar praktikų iš JAE pavyzdžių galėtų pasimokyti Lietuvos kūrėjai ar akceleratoriai, kad skatintų eksperimentus ir naujoves?
– Labiau kalbėčiau apie tarpusavio mokymąsi. Esame jauna, į ateitį orientuota visuomenė, kuriai artima eksperimentavimo kultūra. Tai matyti konkrečiose iniciatyvose, kurios gali būti įdomios Lietuvos kūrėjams: „Dubai Future Accelerators“, programa, kurioje vyriausybė per 90 dienų bendradarbiauja su inovatyviomis įmonėmis kuriant realius sprendimus; „Regulatory Lab“, pirmoji pasaulyje skaitmeninių turtų reguliavimo institucija, padedanti diegti naujas technologijas; arba „Government Accelerator Labs“, kur per 90 dienų siekiama realių rezultatų piliečiams.
Net jei tokios iniciatyvos nėra tiesiogiai skirtos kūrybinėms industrijoms, jos atspindi mūsų požiūrį į inovacijas ir eksperimentavimą, o bendrieji principai gali būti naudingi Lietuvos kūrėjams. Mes taip pat norime mokytis iš Lietuvos patirčių.
Be to, bendradarbiavimas su kūrybinėmis industrijomis skatina naujoves. Pavyzdžiui, jau minėtas „Synthetic Memories“ projektas – puikus bendradarbiavimo su kūrybinio duomenų ir dizaino studija pavyzdys.“
– Inovacijų procesai dažnai atrodo abstraktūs ar sudėtingi – ką norėtumėte, kad visuomenė suprastų apie tai, kaip idėjos virsta realiais sprendimais?
– Dažnai žmonės mano, kad inovacijų atsiradimas priklauso tik nuo kelių kūrybingų žmonių, kuriems staiga šauna į galvą „blitz“ idėja. Iš tiesų inovatoriumi gali būti kiekvienas. Inovacija – kaip raumenys, kuriuos reikia treniruoti, todėl geriau galvoti apie ją kaip potencialą, paskirstytą visoje visuomenėje.
Naujų sprendimų ieškokite ten, kur paslaugos ar produktai nevisiškai tenkina žmonių poreikius. Taip pat apsidairykite – aplink jus jau yra daug inovatorių. Prieš kelerius metus JAE apklausoje nustatėme, kad „namų ūkių inovatoriai“ pasiskirstę plačiau nei tikėjomės, panašiai kaip visame pasaulyje.
– Ko, jūsų nuomone, žmonės dažniausiai nesupranta apie viešojo sektoriaus inovacijas, o ką norėtumėte pabrėžti, kad būtų aiškiau?
– Dažniausiai pasitaiko bent du klaidingi įsitikinimai. Pirmasis – kad vyriausybė niekada neįgyvendina inovacijų. Iš savo patirties galiu pasakyti, kad viešajame sektoriuje inovatorių yra daug. Pažvelgus į JAE istoriją, vyriausybė buvo pagrindinis labai sparčios šalies transformacijos variklis – tiek nustatydama drąsią viziją, tiek tiesiogiai investuodama ar nukreipdama ekonomiką į diversifikaciją.
Visgi inovacijų diegimas viešajame sektoriuje labai skiriasi nuo privataus sektoriaus, ir tai dažnai neįvertinama. Skirtingai nei privačiame sektoriuje, negalime pasirinkti savo „klientų“. Turime tarnauti visiems, ypač labiausiai pažeidžiamiems. Negalime sau leisti tiesiog „greitai judėti ir griauti“ – reikia subalansuoti lankstumą ir stabilumą. Todėl viešojo sektoriaus inovacijose itin svarbu mokėti išlaikyti šią įtampą.
– Ar pastebite dažniausiai pasitaikančius mitus ar klaidingus įsitikinimus apie technologijas ir inovacijas viešajame sektoriuje? Kaip juos paneigti?
– Dažnai inovacijos tapatinamos vien tik su technologijomis. Vyriausybės tai supranta iš patirties: technologijos yra svarbus įrankis, tačiau inovacijai pasiekti reikia ir kitų veiksnių – aiškios politinės valios, kūrybiškumo (taip, viešajame sektoriuje tai neįprasta!), gebėjimo klausytis ir išlikti nuolankiam, taip pat kultūros, kuri leidžia klysti ir nuolat mokytis.
Kaip ir privačiame sektoriuje, vyriausybės dažnai pasiduoda technologijų madoms. Visgi didžiausia klaida – vadinamasis „technologinis solucinizmas“, kai tikima, kad programėlės, dirbtinis intelektas ar blokų grandinė gali „magijos“ būdu išspręsti sudėtingas struktūrines problemas, tokias kaip socialinė nelygybė ar klimato pokyčiai.
Viena pagrindinių vyriausybės užduočių – valdyti daugybę svertų, iš kurių technologija yra tik vienas, ir suburti skirtingas visuomenės dalis, kad kartu būtų galima spręsti sudėtingus iššūkius.
– Ką, jūsų nuomone, svarbu žinoti jauniesiems kūrėjams ar inovatorių komandoms, kad jų darbas būtų sėkmingas?
– Nėra vieno universalaus taisyklių rinkinio, tinkančio visiems, tačiau remiantis mano patirtimi, jauniesiems inovatoriams patarčiau nepasiduoti pagundai iš karto pereiti prie sprendimų paieškos.
Svarbu skirti laiko problemos išsiaiškinimui ir gerai suprasti situaciją, su kuria dirbate. Investuokite į ryšius su žmonėmis, kurie yra arčiausiai nagrinėjamos problemos, atidžiai stebėkite aplinką ir klausykitės, kas vyksta. Būkite smalsūs ir pasiruošę nustebti – tikėtina, kad turite daug prielaidų, apie kurias net neįtariate. Kaip sako sena patarlė: įsimylėkite problemą, o ne sprendimą.
– Kaip įkvėpti vietinius kūrėjus ir verslus priimti inovacijas ir naujas idėjas, nepaisant iššūkių?
– Daugybė tyrimų rodo, kad sėkmingi inovatoriai nebūtinai yra tie, kurie sugalvojo pačią ryškiausią idėją – dažniausiai tai tie, kurie atkakliai siekia savo tikslo, net jei jų idėjos ne visuomet priimamos.
Žinoma, atkaklumui reikia ne tik pasitikėjimo savimi ir aistros, bet ir tinkamų išorinių sąlygų bei resursų.
Vienas garsus tyrimas JAV nagrinėjo „prarastus Einsteinus ir Marie Curie“ – tai tyrimui pateikti pavyzdžiai, kaip talentingi žmonės iš nepalankių aplinkybių nesugeba realizuoti savo potencialo. Tyrimas parodė, kad svarbus vyriausybės vaidmuo – sukurti lygias galimybes, kur kiekvienas turėtų šansą tapti inovatoriumi.
– Ką patartumėte kitų šalių organizacijoms, kurios tik pradeda kurti atvirą, eksperimentams pasiruošusią kultūrą?
– Svarbu turėti aiškų tikslą, kuris iš tiesų atneštų pokytį. Tačiau nereikėtų siekti visko įgyvendinti vienu metu – pirmiausia verta pasiekti konkrečių rezultatų, parodyti jų naudą per pavyzdžius ir suburti pirmųjų naudotojų bendruomenę.
Kai turimi konkretūs pavyzdžiai, lengviau įtraukti ir kitus. Be to, itin svarbu ne tik kalbėti apie eksperimentus, bet ir juos realiai vykdyti – tik taip galima įkvėpti pasitikėjimą ir motyvuoti kitus prisijungti.
– Kas jus labiausiai motyvuoja dirbant su inovacijomis viešajame sektoriuje?
– Trumpai tariant – jausmas, kad darbas daro realų poveikį. Dirbame su įvairiais, bet vienodai svarbiais iššūkiais: nuo sveikatos problemų, tokių kaip demencija, iki su gyvenamuoju būstu susijusių klausimų, nuo socialinių garantijų iki verslumo skatinimo.
Kartais tai gali būti sudėtinga ir netgi frustraciją kelianti veikla, tačiau negalėčiau įsivaizduoti prasmingesnio darbo nei galimybės padėti savo šalies piliečiams bei kartu bendradarbiauti su kitų šalių vyriausybėmis sprendžiant bendrus iššūkius.
