Šia istorine odisėja siekiama pradėti naują JAV kosmoso tyrimų erą. NASA misija, pavadinta „Artemis 2“, buvo rengiama daugelį metų ir susidūrė su nuolatiniais vėlavimais, tačiau galiausiai planuojama, kad erdvėlaivis iš Floridos pakils jau balandžio 1 dieną 18 val. 24 min. vietos (balandžio 2 dieną 1 val. 24 min. Lietuvos) laiku.
Komanda, kurią sudaro amerikiečiai Reidas Wisemanas, Victoras Gloveris ir Christina Koch, ir kanadietis Jeremy Hansenas, leisis į maždaug 10 dienų trukmės misiją. Jie skries aplink Žemės palydovą nenusileisdami jame – panašiai kaip 1968-aisiais vyko misija „Apollo 8“.
Ši kelionė žymi ne vieną istorinį pasiekimą: į Mėnulio misiją pirmą kartą vyks nebaltaodis asmuo, pirmoji moteris ir pirmasis ne JAV pilietis.
Tai taip pat yra pirmasis pilotuojamas naujosios NASA Mėnulio raketos SLS skrydis.
Milžiniška oranžinės ir baltos spalvų raketa sukurta tam, kad JAV ateinančiais metais galėtų nuolat grįžti į Mėnulį. Tikslas yra Mėnulyje įkurti nuolatinę bazę, kuri taptų platforma tolesniems tyrimams.
„Mėnulis yra visos mūsų Saulės sistemos susiformavimo liudininkas“, – praėjusį savaitgalį vykusioje spaudos konferencijoje sakė astronautė C. Koch.
„Tai yra tarpinė stotelė pakeliui į Marsą, kur turime didžiausią tikimybę rasti praeities gyvybės įrodymų, tačiau tai taip pat yra Rozetos akmuo norint suprasti, kaip formuojasi kitos saulių sistemos“, – teigė ji, paminėdama akmenį su įrašais, padėjusį iššifruoti senovės egiptiečių kalbą.
„Pasiruošta“
Iš pradžių misija turėjo prasidėti dar vasarį.
Tačiau dėl pasikartojančių nesėkmių misija buvo atidėliojama, raketą teko net grąžinti į angarą analizei ir remontui.
JAV kosmoso agentūros administratoriaus pavaduotojas Amitas Kshatriya neseniai vykusioje spaudos konferencijoje pareiškė, kad „raketa paruošta, sistema paruošta, įgula paruošta“.
NASA pareigūnai antradienio popietę išreiškė įsitikinimą, kad inžinerinės operacijos ir galutiniai pasirengimo darbai vyksta sklandžiai, o orų prognozės atrodo daug žadančios.
Jei trečiadienio startas būtų atšauktas arba atidėtas, galimybių pakilti dar bus iki balandžio 6 dienos, nors, pareigūnų teigimu, vėlesnėmis savaitės dienomis orai prognozuojami kiek mažiau palankūs.
„Turėsime stebėti tuos veržlius kamuolinius debesis, galimą trumpą lietų ir vėją“, – antradienį sakė už starto orų prognozes atsakingas pareigūnas Markas Burgeris.
Tačiau M. Burgeris pridūrė, kad net jei ir palis, „krituliai neatrodo itin stiprūs“ ir trečiadienį greičiausiai bus protarpių – „turėtume rasti giedrą dangų „Artemis“ paleidimui“.
Melinda Schuerfranz, pensininkė iš Ohajo, į Floridą atvyko stebėti starto.
„Mes to labai laukiame, nieko panašaus nesame matę, – naujienų agentūrai AFP sakė 76 metų paplūdimio lankytoja. – Restorane, kuriame vakar vakarieniavome, visi apie tai kalbėjo.“
Tačiau M. Schuerfranz prisimena „Apollo“ erą ir mano, kad šiandieninėje fragmentuotoje žiniasklaidos aplinkoje dalis magijos gali būti prarasta.
„Manau, kad tada buvo kur kas įdomiau“, – sakė ji.
„Visi tai stebėjo“, – prisiminė moteris.
Astronautai Helovino šventei
Programą „Artemis“ persekiojo vėlavimai ir didžiuliai biudžeto viršijimai.
Ji taip pat jaučia prezidento Donaldo Trumpo spaudimą. Jis skubina šią ambicingą programą, kurios tikslas – išlaipinti žmones Mėnulyje iki jo antrosios kadencijos pabaigos 2029 metų pradžioje.
„Artemis 2“ tikslai apima patikrinimą, ar raketa ir erdvėlaivis veikia tinkamai, tikintis paruošti dirvą sugrįžimui ir nusileidimui Mėnulyje 2028 metais.
Šis terminas ekspertams sukėlė abejonių, iš dalies dėl to, kad Vašingtonas pasikliauja privačiojo sektoriaus technologine pažanga.
Astronautams prireiks antros transporto priemonės nusileidimui ant Mėnulio paviršiaus – nusileidimo modulio, kurį vis dar kuria konkuruojančios kosmoso bendrovės, priklausančios milijardieriams Elonui Muskui ir Jeffui Bezosui.
Ši šiuolaikinė JAV investicijų į Mėnulio tyrinėjimą era dažnai vaizduojama kaip konkurencija su Kinija, kuri šiuo metu siekia išlaipinti žmones Mėnulyje iki 2030 metų.
Naujai paskirtam NASA vadovui Jaredui Isaacmanui tai yra daugialypis siekis, susijęs su moksliniais atradimais, nacionaliniu saugumu ir ekonominėmis galimybėmis, taip pat su ne tokiais apčiuopiamais tikslais.
„Garantuoju, kad po to, kai šie astronautai apskries Mėnulį, per Heloviną pamatysite daugiau astronautais persirengusių vaikų“, – neseniai duodamas interviu televizijai sakė J. Isaacmanas.
„Tai įkvėps kitą kartą nuvesti mus dar toliau“, – tvirtino jis.
