Jeigu mes paveiksime bent vieną ekosistemos elementą, sutriks visos ekosistemos funkcijos. Gamta yra tarsi tobulai sureguliuotas laikrodis, tačiau dažnai žmonių įsikišimas ir perteklinis vartojimas šią tobulą sistemą sutrikdo. Šiandien mes turime situaciją, kai privalome kalbėti apie Neries upę, apie žmogaus įtaką upės ekosistemai, konkrečiai apie galimą laivakelio įrengimą nuo Vilniaus iki Kauno. Kur į gamtą įsikiša žmogus, ten yra asmeniniai interesai, ten yra pelnas, ten yra verslai, ten yra dideli pinigai ir labai liūdna, kad dažnai užmirštame poveikį aplinkai, kuri mus supa ir kurios dalis patys esame.
Vilniaus Universiteto, Botanikos sodo, Gyvybės mokslų centro ir Gamtos tyrimų centro Botanikos instituto tyrėjai vykdė mokslinį tyrimą „Klimato kaitos poveikis vandens augalijos tvarumui upėse su Ranunculion bendrijomis“ (europinės svarbos buveinė 3260). Jo metu buvo tiriamos visoje Europoje svarbios ir saugomos augalų buveinės, kurios vadinasi „Upių sraunumos su kurklių bendrijomis“.
Šios buveinės ypatingos tuo, jog sekliose srauniose upių vietose vandens augalai Kurklės formuoja tankius sąžalynus – povandenines džiungles, suteikiančias namus ir prieglobstį šimtams vandens gyvūnų rūšių – tiek žuvims, tiek ir bestuburiams. Šiuo metu šio tipo buveinės vis dar yra randamos Šiaurės Europoje, tuo tarpu Pietų Europoje šios buveinės suskaidytos, fragmentuotos ir sparčiai nykstančios, todėl labai svarbu yra įvertinti galimas grėsmes.
Šio tipo buveinių pavadinime yra keletas svarbių žodžių, kurie įvardija kodėl jos yra svarbios ir kodėl apie jas turime ne tik galvoti, tačiau aktyviai vykdyti tyrimus ir garsiai kalbėti.
Šio tipo buveinės aptinkamos greitos tėkmės upėse ir upeliuose arba jų atkarpose su būdingomis prie srovės prisitaikiusiomis augalų rūšimis bei vandeninėmis samanomis. Pasižymi pakrantėse augančių augalų gausa, kurie yra prisitaikę prie srovės sąlygų ir išaugina ilgus pasroviui nutįstančius povandeninius lapus. Šio tipo buveinių pavadinime yra keletas svarbių žodžių, kurie įvardija kodėl jos yra svarbios ir kodėl apie jas turime ne tik galvoti, tačiau aktyviai vykdyti tyrimus ir garsiai kalbėti.
Upė – tai ekosistema. Kol ji teka, joje nenutrūkstamai vyksta įvairūs procesai, vagoje ir pakrantėse įsikuria ir tarpsta savitos augalų bendrijos, tarp augalų gausu bestuburių organizmų ir įvairių žuvų, virš vandens skraido žirgeliai ir kiti vabzdžiai, garsiau ir linksmiau čiulba paukščiai. Upė traukia ne tik ištroškusius žvėris, tačiau ir poilsio ieškančius žmones, žvejus.
Kurklės (lot. Ranunculus sect. Batrachium) – pagrindinis „Upių sraunumos su kurklių bendrijomis“ buveinės komponentas. Dažnas yra matęs ilgas nutįsusias jų kasas mūsų nuostabiose upėse ir upeliuose ar vasarą virš vandens ištiestus baltų kurklių žiedų kilimus. Kurklės formuoja upių išvaizdą, lemia srovės greitį bei maistinių medžiagų judėjimą ir pasiskirstymą. Šie gražūs augalai ir formuoja visoje Europoje saugomas augalų buveines. Šios buveinės yra labai svarbios ir lašišinėms žuvims, kur jų jaunikliai gali rasti prieglobstį nuo pavojų ir gausaus maisto šaltinį.
Kurklių, tai yra pagrindinio Europinės svarbos buveinių komponento, yra gausu ir Neries upėje, būtent atkarpoje nuo Vilniaus iki Kauno. Mes stebime ne vieną sraunumų atkarpą ir grožimės tuo, ką matome, ką sukuria gamta. Plaukiant baidare vandens paviršiuje mes džiaugiamės nepaprasto grožio kurklių ir kitų augalų žiedais. Mes galime įsivaizduoti, koks magiškas ir nuostabus pasaulis egzistuoja po vandeniu. Kiek organizmų formų, glaudžiai susijusių įvairiais ryšiais, ten tarpsta . Tie ryšiai gali būti labai greitai nutraukti ir ekosistema negrįžtamai sužalota.
Remiantis anksčiau atliktais tyrimais mes galime teigti, kad netgi staigūs vandens lygio svyravimai Neries upėje neigiamai veikia kurkles ir kitas kartu augančias augalų rūšis. Jeigu upės vagoje būtų atliekami vagos paruošimo laivybai ar gilinimo darbai ir augalai būtų pažeisti mechaniškai, tai būtų toli nuo tvarios ekosistemos sąvokos, o taip pat ir nuo visoje Europoje siekiamų Žaliojo kurso tikslų, o vykstančios laivybos poveikis šiems ypač jautriems augalams būtų pražūtingas.
Privalome garsiai kalbėti apie agresyvaus vandens transporto poveikį tokio tipo augalams ir jų formuojamoms buveinėms.
Mes turėtume išmokti didžiuotis tuo, ką turime savo aplinkoje, ir mokėti tuo pasigirti bei panaudoti. Mūsų tikslas turėtų būti kurklių ir jų formuojamų bendrijų išskyrimas naujose sraunumose, jų stabilumo ir tvarumo palaikymas. Taip pat mes privalome garsiai kalbėti apie agresyvaus vandens transporto poveikį tokio tipo augalams ir jų formuojamoms buveinėms.
Mėgaukimės nuostabia, antra pagal dydį Lietuvoje upe – Nerimi. Jos sraunumomis ir pakrantėmis! Džiaukimės ir saugokime, o ne griaukime ir naikinkime, nes tikrai turime kuo didžiuotis. Niekada nepamirškime, kad esame dalis to, kas mus supa, todėl harmonija tarp žmogaus ir gamtos yra būtina. Padėkime išsaugoti tai, kam susiformuoti prireikė ilgų šimtmečių, padėkime daugeliui rūšių išlikti.
Juk biologinė įvairovė sukuria terpę, kurioje vyksta svarbūs gamtos procesai, nuo kurių priklauso mūsų gerovė ir ateitis. Ne tik klimato kaitos padariniai, tarša, gamtinių išteklių netausojimas bet ir gerai „nepasverta“, netinkama žmogaus veikla – atsiliepia skaudžiai: suardoma ir nyksta viena buveinės, o tai reiškia, kad nyksta ekosistema, kas atveria kelią sparčiam invazinių rūšių plitimui.
Kiekvienas esame dalelė mus supančios aplinkos, mes veikiame ją ir esame priklausomi nuo jos. Tai, kaip elgiamės, kaip mąstome, turi įtakos visam mus supančiam pasauliui. Ir tik pažindami kai kuriuos dalykus mes galime suprasti jų svarbą ir jaustis atsakingi už juos. Kiekvienas iš mūsų turime jaustis atsakingas už visus mūsų aplinkoje vykstančius „degradacijos“ procesus, už žmonių mentalitetą, paverčiantį šiuolaikinį žmogų materialiu gamtos naudotoju ir niokotoju.
Kai daugelis iš mūsų tai supras, mes kiekvienas sau, aplinkiniams bei ne visai gamtos atžvilgiu draugiškai nusiteikusiems žmonėms galėsime pasakykime MAN RŪPI, nes esu to dalis.