Skamba skandalingai, bet būtent tai nustatė Slovėnijos ir Nyderlandų institucijų mokslininkai, neseniai atlikę tyrimą, kuriame lygino kavos su kofeinu ir be jo poveikį smegenims ir organizmui.
Pasaulyje kasdien išgeriama daugiau kaip du milijardai puodelių kavos, o kofeino poveikis yra gerai suprantamas. Tačiau žmonėms, bandantiems sumažinti kavos kiekį, galbūt dėl nerimo ar miego problemų, kurias šis gėrimas gali sustiprinti, kava be kofeino gali būti geresnė išeitis, nei galėjome įsivaizduoti.
„Laukimas vaidina svarbų vaidmenį, kai dalyviai, tikėdamiesi kofeino, dažnai patiria panašų kognityvinių funkcijų ir darbingumo pagerėjimą, nepriklausomai nuo to, ar jie vartoja kofeiną, ar placebą“, – rašo mokslininkai savo tyrimo aprašymo straipsnyje.
Norėdami išsamiau susipažinti su šiuo reiškiniu, tyrėjai įtraukė į tyrimą 20 sveikų universiteto studentų, kurie buvo nuolatiniai kavos mėgėjai, vidutiniškai geriantys nuo vieno iki trijų puodelių per dieną.
Prieš pat tyrimą dalyviai miegojo ne mažiau kaip septynias valandas, 8-11 valandų negėrė kavos ir prieš tai dvi valandas nevartojo jokio maisto.
Atvykus į laboratoriją, ramybės būsenoje buvo atlikta pradinė elektroencefalograma (EEG) ir širdies ir kraujagyslių sistemos matavimai. Tada dalyviai atliko protinės aritmetikos testą, skirtą kognityviniams gebėjimams įvertinti, ir garsinę užduotį, skirtą reakcijos laikui patikrinti.
Tada jie buvo suskirstyti į dvi grupes: placebo grupę, kuriai buvo duodama kava be kofeino, ir kofeino grupę, kuriai buvo duodama ta pati kava be kofeino su 6 mg kofeino miltelių kilogramui kūno svorio.
Išgėrę kavos, dalyviai pusvalandį ilsėjosi, o po to pakartojo širdies ir kraujagyslių sistemos, EEG matavimų ir kognityvinių gebėjimų testus.
Nors dalyvių fiziologinės reakcijos ir kognityvinė veikla po kavos išgėrimo pasikeitė, šių pokyčių skirtumų tarp kavos be kofeino ir kofeino grupių beveik nebuvo.
Abiejų grupių protinės aritmetikos testų rezultatai po kavos gėrimo reikšmingai nepagerėjo. Tačiau kavos puodelis, nepriklausomai nuo kofeino kiekio, reikšmingai sutrumpino dalyvių reakcijos laiką atliekant klausos testą. Nors pagerėjimas buvo statistiškai reikšmingas tik kofeino grupėje, išvados rodo, kad placebas taip pat gali turėti stiprų poveikį.
„Mūsų turimomis žiniomis, anksčiau apie tai nebuvo pranešta. Tai gali būti susiję su laukimo efektu, atsirandančiu dėl pripratimo prie kavos. Iš tiesų, nustatyta, kad įprastai kavą geriantiems asmenims, kai jiems pateikiamas kavos kvapas, sumažėja reakcijos laikas“, – pažymi autoriai.
EEG duomenys atskleidė, kad specifinės smegenų bangos, susijusios su kognityviniu apdorojimu, padažnėjo, kai po kavos vartojimo buvo atliekama keisto kamuolio užduotis, nors tai buvo statistiškai reikšminga tik kofeino grupėje.
Abiejose grupėse reikšmingai padidėjo kraujospūdis ir sumažėjo širdies susitraukimų dažnis, o tai yra įprastinė reakcija įpratusiems kavos vartotojams. Tyrėjai nesitikėjo, kad vaisto ir placebo poveikis širdies ir kraujagyslių sistemai bus toks panašus.
Visa tai rodo, kad kofeinas nėra vienintelė jėga, padedanti išgyventi rytinį miegą: prie to prisideda ir mūsų lūkesčiai, susiję su šiuo rytiniu ritualu.
