Tikėtina, kad ir toliau kasmet Europoje sulauksime tiek karščio bangų, tiek audrų, potvynių ar kitų gamtos anomalijų, sukeliančių tikrai reikšmingų pasekmių visiems: tiek miestų gyventojams, tiek ūkininkams ar miškininkams. Siekiant išvengti šių pasekmių arba sumažinti jų padaromą žalą, kertiniu įrankiu gali tapti palydoviniai Žemės stebėjimo duomenys.
Viena vertus, kaip kiekvienam iš mūsų kovoti su karščiu turbūt jau žinome – gerti daug vandens ir neiti iš namų, jeigu tik tai įmanoma. Tokiems sprendimams priimti palydovinių duomenų informacijos nereikia, užtenka pačiam pažiūrėti į termometrą arba išeiti į lauką.
Tačiau kur palydoviniai duomenys gali atnešti naudos, tai gilesni duomenys, analizės ir jų pagrindu priimami sprendimai. Tam, kad geriau suprastume palydovinių duomenų naudą, keli labai praktiniai pavyzdžiai.
Pavyzdys Nr. 1 – karščio bangų pasekmių švelninimas
Pasakyti, kad ten kur mažiau medžių ar daugiau asfalto yra karščiau – paprasta, tačiau identifikuoti tikslią ne tik oro, tačiau ir paviršių temperatūrą (tiek kelio dangos, tiek pastatų stogų), jau reikia papildomos įrangos.
Viena vertus galima kasdien fiziškai eiti į žinomus taškus ar kelti dronus ir matuoti temperatūrą, tačiau palydovinių duomenų pagalba visus duomenis galima gauti daug greičiau, taip pat tie duomenys bus detalesni (pvz. kur karštis kaupiasi, nes dėl miesto architektūros nėra vėjo), o ir nereikia prižiūrėti fizinės infrastruktūros. Tiesiog galima kažkur kondicionieriaus vėsinamoje patalpoje sėdėti, analizuoti duomenis ir jų pagalba priimti atitinkamus sprendimus.
O tie sprendimai gali būti labai įvairūs, pavyzdžiui, gerinti pastatų stogus, kad jie netaptų radiatoriais, planuoti miesto architektūrą taip, kad pastatai savo šešėliais dengtų tam tikras zonas, kur reikia sodinti daugiau medžių ar, galiausiai, kur per karščius pastatyti vėsinimo ar vandens stoteles.
Pavyzdys Nr. 2 – potvynių pasekmės
Kai kyla potvynis, mes žinome kur yra vanduo, potvynių riziką netgi galime nuspėti iš anksto matydami orų prognozes ir tam atitinkamai pasiruošti. Lietuvos atveju potvynių rizikos teritorijos yra žinomos, ypač Rusnėje, todėl tam tikrais atvejais istoriniai duomenys ar dronai gali padėti valdyti rizikas. Tačiau palydoviniai duomenys gali padėti ir labai tiksliai nustatyti ūkininkų pasėlių situaciją, kur jie buvo užlieti arba priešingai, kur to vandens trūksta dėl sausrų.
Šiuo atveju gali kilti klausimas, kas iš to, juk akies testu ar drono pagalba galiu pamatyti kaip atrodo mano laukai? Viena vertus taip, bet kita vertus, per augančius pasėlius gali nematyti kaip iš tiesų ta žemė atrodo, o dar svarbiau, palydoviniai duomenys gali nustatyti ir žemės struktūrą, ko tai žemei trūksta ir tas trūkumas kelių hektarų lauke skirtingose vietose, kelių šimtų metrų atstumu, gali būti labai skirtingas.
Šiais atvejais palydoviniai duomenys gali padėti prižiūrėti ūkininkų laukus taip, kad gautume kaip įmanoma didesnį ir kokybiškesnį derlių, arba prarasti kaip įmanoma mažiau derliaus, o tai galiausiai lemia ir maisto kainas kiekvienam iš mūsų.
Pavyzdys Nr. 3 – ko neparodo termometras ar nemato žmogaus akis
Miškų atveju, palydoviniai duomenys gali padėti nustatyti karščio zonas, kuriose temperatūra yra aukščiau normos ir gali kilti gaisras, ir ta pakilusi temperatūra dėl miškų paklotės struktūros gali būti kelių ar keliolikos centimetrų gylyje kam išmatuoti reikalinga papildoma įranga. O dažnai tokie matavimai gali būti atlikti per vėlai, nes matuojant temperatūra vienoje vietoje, galime stebėti kylančius dūmus visai kitoje.
Turbūt prisimename 2025 m. pradžioje kilusius didžiulius gaisrus Los Andžele, kurie truko kone mėnesį. Įdomi detalė ta, kad esant milžiniškam dūmų kiekiui, karščiui bei pučiant nepalankiam vėjui, dalį laiko buvo neįmanoma normaliai reaguoti į gaisrą ir gelbėtojams priimti atitinkamus sprendimus. Kitaip sakant, reakcija buvo reaktyvi, ne proaktyvi, nes nebuvo įmanoma nieko matyti su dronais, priplaukti arčiau su laivais ar pasiųsti specialios įrangos.
Vis dėlto, vienintelis tuometinis sprendimas buvo radariniai (SAR) palydoviniai duomenys, kurie gali matyti situacija dieną ir naktį, nepaisant debesuotumo ar dūmų. Kitaip sakant, radariniai palydoviniai viską mato „kiaurai“. Ir tuo metu tokius duomenis teikė Suomijos ICEYE įmonė, kuri visai neseniai pritraukė papildoma 1 mlrd. eurų investicijų ir tapo brangiausia visiškai privačia kosmoso įmone Europoje, kurios vertė siekia daugiau negu 10 mlrd. eurų.
Nors pastaruoju metu stebime padidėjusį dėmesį kosmoso sektoriui, susijusį su „Artemis II“ misija, ar „SpaceX IPO“, kuris tapo didžiausiu visų laikų pirminiu viešu akcijų išplatinimu, tačiau svarbu vis nepamiršti ir sugrįžti i „ant žemės“ ir įvertinti kokią įtaką daro bei pridėtinę vertę kuria kosmoso technologijos mūsų kasdieniam gyvenimui. GPS jau yra tapęs neatsiejama mūsų gyvenimo dalimi, be kurios gerokai sunkiau būtų nuvykti iš taško A į tašką B.
Tikiu, kad palydovinių duomenų taikymas taip pat taps neatsiejama dalimi ir kasdieniame mūsų gyvenime stebint ne tik orų prognozes, bet ir renkantis kur statyti namus, kur ir kaip efektyviausiai įsirengti saulės elektrines ar ieškant vietų praleisti laiką, kuriose yra švariausias oras. Svarbu ir tai, kad palydoviniais duomenimis grįstus sprendimus kaip įmanoma plačiau naudotų valstybės institucijos.
Kaip pavyzdį nuolat pateikiu Nacionalinę mokėjimo agentūrą (NMA), kurie dar 2023 m. plėsdami palydovinių duomenų sprendimų diegimą sutaupė beveik 14 tūkst. darbo valandų. Panašių sprendimų diegimas miškų, aplinkos, ar netgi civilinės saugos sektoriuose galėtų turėti tokį patį rezultatą, kas reikštų, jog tiek žmogiškieji, tiek finansiniai ištekliai galėtų būti arba mažinami, arba jų panaudojimas galėtų būti žymiai efektyvesnis. Kitaip sakant, investuoti į inovacijas – verta. Ir ne tik pramonėje, bet ir viešajame sektoriuje.
