Socialiniame tinkle „Facebook“ lietuviai ir anksčiau dalindavosi manipuliacijomis apie orus ir ypač apie vasaros karščius. Beveik visada jos atrodo panašiai. Pateikiami du žemėlapiai, vienas jų neva rodo tam tikros dienos ir paros laiko temperatūrą prieš 10, 20 ar 30 metų. Kitame žemėlapyje neva matoma tokia pati neaišku kada užfiksuota temperatūra, tik jau šiais ar praėjusiais metais.
Dabar tokie patys paveikslėliai sukurti ir apie Lietuvą.
Pasitelkė DI
Kelios tokios nuotraukos pasirodė vienoje paskyroje, kurios ir profilio nuotrauka, ir skelbiami įrašai akivaizdžiai sukurti pasitelkus dirbtinį intelektą (DI).
Vienoje matyti du paveikslėliai. Kairėje neva pavaizduota orų pranešėja 2006 m., rodanti, jog Lietuvoje bus 35 °C šilumos. Dešinėje matyti kita sinoptikė, rodanti, jog Lietuvoje 2026 m. bus tie patys 35 °C.
Didelė tikimybė, jog nuotrauka buvo sugeneruota DI. 15min pasinaudojo keliomis programėlėmis, kurios atpažįsta DI sugeneruotus vaizdus. Visos jos parodė, jog tikimybė, kad vaizdas sukurtas DI yra 97 proc. arba didesnė. Pateikiame rezultatus:
Manipuliaciją išduoda ir bendras nuotraukos vaizdas. 2006 m. vaizdelyje dominuoja šaltos spalvos: žalia ir mėlyna. 2026 m. nuotraukoje matyti daug raudonos, stipriau šviečianti saulė, mažesnis debesėlis.
Net DI sugeneruotų sinoptikių išvaizda atitinka naratyvą. Kairėje moteris yra šviesių plaukų ir vilki šviesų neutralų kostiumėlį, o dešinėje matyti tamsiaplaukė moteris su ryškiai raudona suknele. Tikėtina, jog DI buvo paprašyta sugeneruoti būtent tokią iliustraciją, kurioje viena pusė atrodytų neutrali, o kita ryški, taip bandant pavaizduoti, esą žiniasklaida ir sinoptikai iškraipo karščio pavojingumą.
Toje pačioje paskyroje pasirodė ir kita sugeneruota nuotrauka, kurioje pavaizduota persigandusi žinių vedėja ir skelbiama, jog Lietuvoje bus 37 °C. Fone matyti iškirsti miškai.
DI vaizdus atpažįstančios programėlės ir šiuo atveju nurodė, jog labai tikėtina, kad vaizdas sukurtas pasitelkus specialius įrankius.
Pastaruoju laidos vedėjos ir miško vaizdu pasidalijo ir kita internautė, pakomentuodama: „Kova su klimato kaita lietuviškai: išsikertam plynai miškus, nusodinam gėlą vandenį, ir liekam pliku užpakaliu ant degančio smėlio. Tada sugalvojam kokį „mokestį“ klimatui „atstatyti“. Tai slava (rus. šlovė) medienos lobistams ir visiems juos proteguojantiems politikams.“
Verta pastebėti, jog ši internautė savo platformoje ir anksčiau skelbė įvairias manipuliacijas, net melagienas apie Kapčiamiesčio poligoną, dažnai iškraipydama informaciją apie miškus bei aplinkosaugą.
Internete pasirodė ir daugiau panašių manipuliacijų dėl karščių, tik šiuo atveju nuotraukoje buvo matyti Prancūzijos žemėlapis, nors tekstas ir buvo lietuviškas. Tokios pačios arba beveik identiškos nuotraukos socialiniuose tinkluose pasirodė ir kitomis kalbomis, tačiau naratyvas tas pats – temperatūra anksčiau ir dabar buvo tokia pati.
15min anksčiau rašė apie tokias manipuliacijas.
Taip pat skaitykite: Rekordinis karštis neįtikino internautų: toliau randa priežasčių netikėti klimato kaita
Taip pat skaitykite: Du žemėlapiai iš 1995-ųjų ir 2025-ųjų įrodo, kad klimatas nesikeičia? Štai kodėl tai netiesa | 15min.lt
Taip pat skaitykite: Veikia lyg bulių: raudoni žemėlapiai gimdo melagienas, esą klimatas nesikeičia
Svarbu suprasti, kad net jei 2006 ar kitais metais Lietuvoje ar kitoje šalyje buvo fiksuota aukšta temperatūra, o šiais metais ji pasikartojo, tai nieko nereiškia. 2006 m. termometrai galėjo rodyti tokią aukštą kaip 37 °C temperatūrą, o 2026 m. vėl galėjo įkaisti taip pat.
Be to, nuotraukose nėra jokio konteksto: ar tai – vienos dienos aukščiausia temperatūra, ar mėnesio rekordas, ar dar kas. Jei tai tėra vienos dienos aukščiausia temperatūra, tokie rodikliai yra galimi, tačiau nieko neįrodo. Svarbu suprasti bendras tendencijas ir tai, jog klimatas keičiasi, vasaros darosi vis šiltesnės ir fiksuojami vis nauji karščio rekordai.
Lietuvoje – rekordas po rekordo
Kaip pranešė Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba („Meteo LT“), birželio 28 d. šalyje pasiektas naujas ne tik šios dienos, bet ir viso birželio temperatūros rekordas. Druskininkuose tądien įkaito iki 36,3 °C. Ankstesnis birželio 28 d. karščio rekordas buvo užfiksuotas lygiai prieš dvejus metus.
Absoliutus aukščiausios temperatūros rekordas (37,5°C) Lietuvoje užfiksuotas 1994 m. Zarasuose.
Birželio 29 d. naktį oro temperatūra Nidoje nenukrito žemiau nei 23,3 °C, o Ventėje – 24,1 °C. Remiantis preliminariais duomenimis, užfiksuotas šilčiausios birželio nakties oro temperatūros rekordas. Ankstesnis buvo pasiektas 2021 m.
Absoliutus šilčiausios nakties rekordas buvo užfiksuotas 2023 m.
Kitą dieną buvo išmatuotas naujas birželio 29 d. temperatūros rekordas – Kaune įkaito iki 34,6 °C. Ankstesnis šios dienos rekordas buvo užfiksuotas lygiai prieš 86 metus.
Tai buvo jau 9-as paros aukščiausios oro temperatūros rekordas šiais metais. 2025 m. iš viso tokių buvo 23, 2024 metais – 18, 2023 m. – 16, 2022 m. – 13, o 2021 m. – 6.
Anot tarnybos, 2021-2026 m. laikotarpiu šilumos/karščio rekordai Lietuvoje išmatuojami net 8 kartus dažniau nei šalčio.
„Meteo LT“ meteorologų vertinimu, klimato atžvilgiu Lietuva pamažu artėja tropikų link. Kiekvieno metų mėnesio vidutinė oro temperatūra auga, ypač žiemos sezono. Stipriai išaugo tropikams būdingų karštų dienų bei tropinių naktų skaičius.
1961-1990 m. karščio dienų (kai maksimali dienos temperatūra ≥30 °C) vidutiniškai būdavo vos 4-5 dienas per metus. 1991-2020 m. šis skaičius išaugo maždaug 2,5 karto iki 11 dienų.
Klaipėdoje 1961-1990 m. užfiksuotos vos 2 tropinės naktys tropinės naktys, o 1991-2020 m. – net 41 naktis. Visi šie skaičiai rodo, jog klimatas šiltėja, o internautų temperatūrų palyginimai yra beprasmiai ir stipriai stokoja konteksto.
Europoje – dar daugiau rekordų
Karščio banga alino ir Europą. Pasaulio meteorologijos organizacija (PMO) reguliariai atnaujina savo temperatūros rekordų apžvalgą. Nors joje nėra įtraukiami visi rekordai, sąrašas leidžia susidaryti bendrą šią vasarą Europą užklupusios karščio bangos vaizdą. Pateikiame birželio 29 d. organizacijos skelbtus duomenis:
Prancūzija užfiksavo karščiausią dieną per visa stebėjimų istoriją – Vakarų Prancūzijoje temperatūra pakilo iki 43,8 °C. Nakties temperatūra taip pat pasiekė naują šalies rekordą – 22 °C.
Šalies Nacionalinė meteorologijos tarnyba skelbė, kad birželio 23 d. buvo karščiausia diena nuo matavimų pradžios 1947 m. ir viename mieste termometrų stulpeliai pakilo iki 44,3 °C.
Vokietija tris dienas iš eilės pagerino temperatūros rekordus – birželio 28 d. Rytų Vokietijoje užfiksuota 41,7 °C karštis. Iš viso 252 meteorologinės stotys užfiksavo visų laikų temperatūros rekordus – tai didžiausias skaičius per visą istoriją. Šalis taip pat pasiekė ir nakties temperatūros rekordą – viena stotis užfiksavo 29,4 °C žemiausią nakties temperatūrą.
Vengrijoje užfiksuotas naujas birželio rekordas – 40,7 °C. Lenkija taip pat užfiksavo naują visų laikų temperatūros rekordą, kuris preliminariai pasiekė 40,7 °C. Rekordą fiksavo ir Čekija. Austrija pranešė apie naują birželio temperatūros rekordą – 40 °C.
Jungtinė Karalystė tris dienas iš eilės pagerino mėnesio rekordą – birželio 25 d. užregistruota 37,3 °C šiluma. Be to, tai buvo pirmas kartais šiuolaikinės oro sąlygų perspėjimų sistemos istorijoje, kuomet raudoni perspėjimai skelbti tris dienas iš eilės.
Nyderlandai pranešė apie naują birželio temperatūros rekordą – 39,4 °C. Danijoje dviejose vietovėse užfiksuota nauja visų laikų aukščiausia temperatūra – 37 °C. Šveicarijoje buvo užfiksuotas naujas birželio rekordas – 39 °C. Ispanijoje kelias dienas iš eilės buvo pagerintas karščiausios birželio dienos rekordas, dabar jis pasiekė 42,7 °C.
Visi šie rekordai taip pat byloja apie klimato atšilimą ir parodo, jog internautų sukurpti žemėlapiai neatspindi realybės.
Karščio banga – nenuginčijama
Vakarų, Šiaurės ir Vidurio Europoje fiksuojama ekstremali birželio karščio banga yra tiesioginė žmonių sukeltos klimato kaitos pasekmė. Tarptautinės mokslininkų grupės „World Weather Attribution“ (WWA) atlikta skubi analizė rodo, kad prieš penkis dešimtmečius tokio intensyvumo reiškinys būtų buvęs praktiškai neįmanomas.
Mokslininkai išanalizavo 854 miestus 30-yje Europos šalių ir nustatė, kad net 45 proc. jų jau viršijo arba, prognozuojama, viršys visų laikų karščio streso rekordus.
Dabartinę anomaliją lėmė vadinamasis karščio kupolas, sulaikantis įkaitusį orą virš Europos ir traukiantis šilto oro mases iš Sacharos.
Tyrimas atskleidė šiuos pagrindinius rodiklius:
- Karščio stresas: 45 proc. iš 854 analizuotų Europos miestų 30-yje šalių jau viršijo arba, prognozuojama, viršys visų laikų drėgnojo termometro temperatūros (WBGT) rekordus. Šis rodiklis matuoja kombinuotą karščio ir drėgmės poveikį bei organizmo gebėjimą vėsintis prakaituojant.
- Palyginimas su istoriniais duomenimis: Ir dienų maksimumai, ir naktinės temperatūros šiuo metų laiku vos prieš 50 metų būtų buvusios praktiškai neįmanomos Šios karščio bangos metu fiksuojamos dienų ir naktų temperatūros 1976 m. klimate būtų buvusios 3,5 °C žemesnės.
- Tikimybės pokyčiai: Lyginant su 2003 m. Europos karščio banga, didelės naktinės temperatūros šiandien yra apie 100 kartų, o dienų pikai – apie 10 kartų labiau tikėtini.
Karščio bangos Europoje vertinamos kaip didžiausią mirtingumą sukeliantis gamtinis pavojus – pavyzdžiui, 2022 m. vasarą fiksuota per 60 000 su karščiu susijusių mirčių.
Lietuvos miškai nyksta ar auga?
Kaip jau minėjome, internautų platinama iškirsto miško nuotrauka buvo sukurta DI ir dėl konteksto aišku, kad jos tikslas – sukelti emocinį poveikį, kalbant apie karščius. O ar tikrai Lietuvoje taip pastebimai nyksta miškai?
Lietuvos miškų augimo ir nykimo klausimas yra sudėtingas, nes skirtingi šaltiniai ir skirtingi skaičiavimai rodo skirtingus dalykus. 15min šią temą nagrinėjo ir anksčiau.
Taip pat skaitykite: Kokią Lietuvos dalį užima miškai: kodėl oficialūs ir iš palydovų surinkti duomenys gerokai skiriasi?
Taip pat skaitykite: Ar tiesa, kad per kelerius metus Lietuvos miškingumas drastiškai sumažės iki 5 proc.?
Valstybinė miškų tarnyba (VMT) nurodo, kad teiginys, esą „Lietuvos miškams ir juose esančioms ekosistemoms gresia intensyvus miškų naikinimas, neužtikrinamas jų atsinaujinimas“, tėra mitas.
„Miškai Lietuvoje nėra naikinami. Miškai užima apie 33,8 proc. visos Lietuvos teritorijos, o tai sudaro apie 2,21 milijono hektarų.
Kasmet plynai kertama apie 20 tūkst. ha brandžių, pažeistų ar žuvusių medynų. Tai sudaro mažiau nei 1 proc. visų miškų. Tai reiškia, kad, tokiu intensyvumu norint iškirsti visus Lietuvos miškus plynai, užtruktų apie 100 metų“.
Visgi skirtingi skaičiavimo metodai rodo kiek kitokius rezultatus. Pavyzdžiui palydoviniai duomenys ir oficiali statistiko rodo kitokius skaičius.
Tačiau, anot VMT, per pastarąjį dešimtmetį miško žemės plotas nuosekliai didėjo – nuo 2,18 mln. ha 2015 m. iki 2,21 mln. ha 2024 m. Per tris Nepriklausomybės dešimtmečius miškingumas išaugo nuo maždaug 30 proc. iki beveik 34 proc.
Valstybinės miškų urėdijos specialistė Jolita Abraitienė aiškina, kad „klimato kaitą visų pirma skatina iškastinio kuro – naftos, anglių, gamtinių dujų – deginimas, nes dėl to į atmosferą išskiriamos šiltnamio efektą sukeliančios dujos (ŠESD). Prie jų kiekio didėjimo prisideda ir kita žmogaus veikla, pavyzdžiui, žemės ūkis, pramonė, nevaldomas vartotojiškumas.
Kadangi pasiekti nulinio CO2 neįmanoma, reikia galvoti, kaip jį neutralizuoti, o geriausiai jį sugeria vandenynai ir miškai.
Laikantis darnios miškininkystės principų, pavyzdžiui, atsodinant miškus, šis rodiklis gali būti efektyviai padidintas. Tai ir daroma. Šiuo metu Lietuvos miškininkystės sektorius geba absorbuoti apie ketvirtadalį visų Lietuvoje išmetamų ŠESD“.
Anot jos, Lietuvoje jau daugiau kaip pusę šimtmečio imta laikytis tausojančio miškų naudojimo politikos, kai iškertama mažiau, nei priauga per tą patį laikotarpį
15min verdiktas: trūksta konteksto. Socialiniuose tinkluose platinamos nuotraukos yra manipuliacijos. Šią vasarą buvo pasiektas ne vienas karščio rekordas ir apskritai klimatas vis šiltėja, viena šilta diena prieš 20 metų nieko nekeičia. Lietuvoje miškai nėra naikinami – per pastarąjį dešimtmetį miško žemės plotas nuosekliai didėjo.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, ja siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
