Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota: 2021 spalio 28d. 17:07

Kas būtų, jei Žemė taptų dvigubai didesnė?

Keistas pasaulis
123RF.com nuotr. / Keistas pasaulis
Kas nutiktų, jeigu Žemė būtų du kartus didesnė, nei yra dabar? Klaidinga manyti, kad viskas išliktų taip pat, tik turėtume daugiau vietos gyventi – dėl tokio pokyčio pakistų gravitacija, žmonės, gyvūnai, augalai. Plačiau į šiuos pokyčius pasakoja Teorinės fizikos ir astronomijos instituto vyresnysis mokslo darbuotojas dr. Šarūnas Mikolaitis.

Didesnė gravitacija ir sunkesni žmonės

Dvigubai didesnė Žemė reikštų, kad jos tūris būtų 8 kartus didesnis, nei mūsų dabartinės planetos. Tokioje superžemėje laisvo kritimo pagreitis – gravitacija – būtų du kartus didesnis. Ne tik lėkštės kristų daug stipriau ir greičiau, bet ir mūsų svoris kardinaliai pasikeistų.

Žmonėms atsirastų problemų su skeleto sandara, nes ji šiuo metu pritaikyta mūsų Žemės gravitaciniam poveikiui. Tikėtina, kad turėtumėme problemų ir su širdies darbu, kraujotakos sistema, o mūsų svoris būtų du kartus didesnis, nei dabar. Dėl šių sąlygų žmonėms būtų daug sunkiau judėti aplinkoje.

Tiesa, nors šiuolaikinis žmogus yra prisitaikęs prie dabartinių gravitacijos sąlygų, vadinamų 1g, astronautai, kylantys į kosmosą dažnai patiria 3g ir 4g sąlygas, o didžiausias registruotas gravitacijos poveikis žmogui buvo 46g, asmeniui išgyvenus tik su nedideliais kūno charakteristikos pakitimais.

Visgi, sunku pasakyti, kaip ilgalaikis gyvenimas dvigubai didesnėmis gravitacijos sąlygomis paveiktų žmones, nes tokių ilgų tyrimų neįmanoma atlikti.

Evoliucija mažėjančia kryptimi

Tokioje žemėje mums įprastoms gyvybės formoms tikriausiai būtų nelengva: tikėtina, kad sunkiausia prisitaikyti būtų paukščiams, nes jie įpratę skraidyti, o dvigubas gravitacijos poveikis užkirstų tam kelią.

Jeigu mes tokioje planetoje užveistume žemės tipo gyvybę, ji evoliucionuotų mažėjimo kryptimi: gyvūnai taptų mažesni, jų kaulų tankis didesnis. Tas pats būtų su žemiškais medžiais – veikiami gravitacijos jie užaugtų mažesni ir stambesni.

ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./„SpaceX“ iš Kanaveralo kyšulio (JAV) paleidžia 29-ąją „Starlink“ palydovų partiją - 2021 m. gegužės 26 d.
ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./„SpaceX“ iš Kanaveralo kyšulio (JAV) paleidžia 29-ąją „Starlink“ palydovų partiją - 2021 m. gegužės 26 d.

Raketų specialistai apskaičiavo, kad iš tokios superžemės pakilti raketa būtų ganėtinai sudėtinga. Reikėtų eksponentiškai daugiau kuro, negu vartojame mes. Dėl to manoma, kad galimai gyvenamoje superžemėje civilizacija būtų ilgam užrakinta ir negalėtų tyrinėti kosmoso erdvių, kol nesugalvotų naujos keliavimo formos, nepanašios į dabartines.

Ar kada nors mes atrasime dvigubų Žemės dydžio planetų, kuriose būtų gyvybė? Šiuo metu yra atrasta virš 1000 potencialių superžemių, o vienoje iš jų, pavadinimu k218B, dvi mokslininkų grupės atmosferoje užfiksavo vandens.

Tiesa, ši planeta yra už 110 šviesmečių nuo mūsų Saulės sistemos – tai reiškia, kad šviesa iš mūsų pas juos keliauja 110 metų. Norint nuodugniau ištirti tokias planetas, reikėtų surasti būdą, kaip keliauti greičiau už šviesą, arba laukti daugybę metų, kol mūsų zondai sėkmingai pasiektų šiuos svetimus pasaulius.

Daugiau žiūrėkite laidoje „O kas, jeigu?“:

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

SEB verslo augimo programa

01:37:23

Video

37:44
01:01
18:31

15min metų knygų rinkimai

Ar žinai?

Esports namai

URBAN˙/

Sveikata

Tik prenumeratoriams
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką