DI populiarumas sparčiai auga: Eurostato duomenimis, 2025 m. generatyvinį DI naudojo 32,7 proc. 16-74 metų amžiaus Europos Sąjungos gyventojų, o darbo reikmėms šią technologiją pasitelkė 15,1 proc. europiečių. Lietuva pagal generatyvinio DI naudojimą viršijo ES vidurkį: šalyje tokius įrankius naudojo 36,9 proc. gyventojų.
Tačiau kartu su augančiu DI naudojimu daugėja ir klausimų dėl jo patikimumo. Nors technologija per kelias sekundes gali sugeneruoti tekstą, išanalizuoti duomenis ar parengti pristatymą, jos atsakymuose vis dar pasitaiko klaidų, kurios gali klaidinti vartotojus ir kelti reputacinę riziką.
Vienas netikėčiausių ir vartotojams sunkiausiai paaiškinamų reiškinių – kai lietuvių kalba vykstančiame pokalbyje DI staiga parašo žodį kirilica arba kita kalba. Pavyzdžiui, vietoje žodžio „diplomatinis“ gali atsirasti fragmentas „дипломатinis“. Tokia klaida nėra susijusi su vartotojo nustatymais.
Anot Astos Bagdonavičienės, „Telia“ dirbtinio intelekto, duomenų ir analitikos vadovės, ji atsiranda dėl to, kad didieji kalbos modeliai yra mokomi iš milžiniškų daugiakalbių tekstų rinkinių ir prognozuoja ne žodžius, o tikėtiniausią kitą simbolių seką. Kartais modelis „paslysta“ tarp skirtingų kalbinių sistemų ir netyčia sujungia lietuvišką sakinį su rusų, ukrainiečių ar kita kirilica rašoma kalba.
„Kuo dažniau naudojame DI, tuo geriau turime suprasti jo ribotumus ir galimas klaidas. Daugelis žmonių įsivaizduoja, kad DI puikiai supranta kalbą. Iš tikrųjų jis prognozuoja statistiškai tikėtiniausią teksto tęsinį. Kai modelis vienu metu remiasi keliomis kalbomis, kartais atsiranda vadinamasis kalbinis persijungimas, todėl lietuviškame sakinyje gali pasirodyti kirilica ar svetimkalbiai žodžiai“, – aiškina A.Bagdonavičienė.
Klaidos neišvengiamos
Kita dažna problema – rašybos ir gramatikos klaidos. Nors įprastai DI rašo sklandžiai, jis nėra profesionalus kalbos redaktorius. Modeliams sudėtingiau išlaikyti aukščiausią tikslumo lygį mažiau pasaulyje vartojamose kalbose, pavyzdžiui, lietuvių. Dėl šios priežasties pasitaiko neteisingų linksnių, supainiotų nosinių raidžių, skyrybos klaidų ar nenatūraliai skambančių sakinių konstrukcijų.
„Kartais DI sukuria sakinius, kurie atrodo taisyklingi, tačiau lietuviai tokių formuluočių nevartoja. Taip nutinka todėl, kad modeliai dažnai perkelia anglų kalbos konstrukcijas į lietuvių kalbą. Pavyzdžiui, DI gali siūlyti „realizuoti projektą“, o ne jį įgyvendinti ar „turėti pokalbį“ vietoje „pasikalbėti“. Tokie netikslumai dažniausiai atsiranda, nes modeliai mokosi iš įvairių interneto šaltinių, kuriuose gausu netaisyklingų ar netikslių formuluočių“, – paaiškina A.Bagdonavičienė.
Ji taip pat pastebi, kad ilgesniuose pokalbiuose DI gali pamesti kontekstą: supainioti datas, vardus ar kitą anksčiau pateiktą informaciją. Be to, DI programėlių vartotojai susiduria ir su vadinamosiomis haliucinacijomis. Taip apibūdinami atvejai, kai DI pateikia išgalvotą informaciją kaip faktą. Sistema gali sukurti neegzistuojančią statistiką, priskirti žmogui neturėtas pareigas, išgalvoti tyrimą arba pateikti netikrą citatą.
Ši problema išlieka aktuali net ir naujausiems modeliams. 2025 m. paskelbtame „OpenAI“ tyrime teigiama, kad didieji kalbos modeliai dažnai linkę spėlioti tada, kai neturi pakankamai informacijos, nes tradiciniai jų vertinimo metodai ilgą laiką labiau skatino pateikti atsakymą, nei pripažinti nežinojimą. Dėl to modelis gali pasirinkti užtikrintai skambantį, tačiau neteisingą atsakymą, užuot nurodęs, kad neturi pakankamai duomenų.
„Viena didžiausių klaidingų nuostatų yra tikėjimas, kad kuo pažangesnis modelis, tuo mažiau jis klysta. Praktikoje DI dažnai susiduria su situacijomis, kuriose informacijos nepakanka arba ji yra dviprasmiška. Tokiais atvejais vartotojui saugiausia matyti atsakymą „nežinau“, tačiau dėl savo programavimo modeliai vis dar renkasi spėti“, – paaiškina A.Bagdonavičienė.
Jos teigimu, DI yra itin greitas ir produktyvus padėjėjas, bet žmonės neturėtų aklai pasitikėti technologija. Ekspertė rekomenduoja į DI sugeneruotą tekstą žiūrėti kaip į pirmąjį juodraštį, o ne galutinį rezultatą. Prieš publikuojant ar siunčiant svarbią informaciją, būtina patikrinti faktus, datas, statistinius duomenis ir citatas, papildomai peržiūrėti tekstą ir įsitikinti, kad jame nėra svetimų kalbų simbolių ar rašybos klaidų.
„Kaip turime kritiškai vertinti bet kokią informaciją internete, knygose, žurnaluose ar kitose medijose, taip ir DI programėlėse. Turime suprasti, kad DI nėra ir nebus neklystantis ekspertas. Didžiausią vertę galime gauti tik suderinę technologijos greitį su savo kritiniu mąstymu ir atsakomybe“, – priduria A.Bagdonavičienė.