Dabar populiaru
Tiesiogiai
15min be reklamos
Publikuota 2022 10 05, 16:51

Konferencijoje Vilniuje pristatomi naujausi mokslo sprendimai ateities medicinai, energetikai ir telekomunikacijoms

Išmanieji telefonai, veikiantys kaip asmeniniai sveikatos priežiūros ir diagnostikos įrankiai, pastatų langai, tampantys iš saulės išgaunamos elektros energijos jėgainėmis, 6G ir 7G mobiliojo ryšio technologijos. Tai tik dalis sprendimų, kuriuos netolimoje ateityje įgalins tyrimai ir atradimai. Juos šiandien Vilniuje, Fizinių ir technologijos mokslų centre (FTMC), prasidėjusioje tarptautinėje konferencijoje APROPOS 18 pristato mokslininkai iš viso pasaulio.
Tarptautinė konferencija APROPOS
Tarptautinė konferencija APROPOS / Irmanto Gelūno / BNS nuotr.

Mokslinių išradimų komercializavimo paieškos

Pasak FTMC direktoriaus prof. habil. dr. Gintaro Valušio, šiemet vykstanti aštuonioliktoji pažangių savybių ir procesų optoelektroninėse medžiagose bei sistemose (angl. Advanced Properties and Processes in Optoelectronic Materials and Systems) konferencija Europoje vertinama kaip viena svarbiausių savo srityje.

„Kaip ir kasmet, APROPOS šiemet subūrė geriausius pasaulyje optoelektronikos protus, kurie renginyje kalba apie naujausias ir svarbiausias fotonikos, puslaidininkinių lazerių, organinių puslaidininkių, terahercų ir kitų technologijų tendencijas. Tai, kad geriausi pasaulio mokslininkai kaskart atkeliauja čia ir dalijasi savo patirtimi, rodo Lietuvos pripažinimą optoelektronikoje. Galime drąsiai sakyti, kad šioje srityje esame tarp pasaulinių lyderių“, – teigė vienas iš konferencijos organizatorių habil. dr. G. Valušis.

Tai, kad geriausi pasaulio mokslininkai kaskart atkeliauja čia ir dalijasi savo patirtimi, rodo Lietuvos pripažinimą optoelektronikoje.

Be to, kad konferencijoje dalijamasi naujausiomis, o dažnai dar ir niekur neskelbtomis mokslinėmis žiniomis, renginys yra ir vieta, kur mezgami ryšiai bei kuriamos naujų projektų pradžios. Šių metų renginyje dėmesys mokslinių pasiekimų transformavimui į sėkmingą verslą bus kaip niekada didelis.

Irmanto Gelūno / BNS nuotr./FTMC direktorius prof. habil. dr. Gintaras Valušis
Irmanto Gelūno / BNS nuotr./FTMC direktorius prof. habil. dr. Gintaras Valušis

„Nors mokslas dažniausiai pirmasis sukuria technologinius proveržius, diktuoja tendencijas, ne ką mažiau svarbi ir verslo perspektyva. Moksliniai pasiekimai – tai galimybė kurti aukštą pridėtinę vertę. Pavyzdžių, kaip mokslą sėkmingai paversti verslu, turime ir Lietuvoje, lazerių ir puslaidininkių srityse. Tačiau dar yra daug sričių, kuriose verslas kol kas gerokai atsilieka. Tarkime, terahercų technologijoje, kuri, tikimasi, bus septintosios kartos mobiliojo ryšio pagrindu ar naujų medicininės diagnostikos sprendimų įrankiu. Paspartinti šių ir kitų mokslinių pasiekimų komercializavimą gali būtent tokios konferencijos, kuriose ne tik dalijamasi žiniomis su geriausiais iš geriausių, bet ir pateikiami praktiniai pavyzdžiai“, – sakė FTMC direktorius G. Valušis.

Ateitis, kaip fantastinėse knygose, – labai artima

FTMC mokslininkė, medžiagų inžinerijos specialistė ir viena iš APROPOS 18 pranešėjų doc. dr. Renata Butkutė sako, kad šiais metais konferencija taip pat yra išskirtinė dėl ypatingo dėmesio technologijoms, kuriamoms Europoje.

„Europos lustų aktas pradeda veikti. Europiečiai pagaliau suprato, kad priklausomybę nuo Kinijoje gaminamų puslaidininkių reikia kuo greičiau sumažinti arba visai panaikinti. Tam yra reikiami resursai, nupirkta įranga, pakankamai specialistų. Lietuva šioje srityje išsiskiria pažangumu ir galėtų tapti svarbiu Europos puslaidininkių centru“, – tvirtino FTMC mokslininkė dr. R. Butkutė.

Irmanto Gelūno / BNS nuotr./FTMC mokslininkė, medžiagų inžinerijos specialistė doc. dr. Renata Butkutė
Irmanto Gelūno / BNS nuotr./FTMC mokslininkė, medžiagų inžinerijos specialistė doc. dr. Renata Butkutė

Pasak jos, didžiausias Lietuvos mokslo pranašumas fotonikos, puslaidininkių ir lazerių srityse – susitelkimas į praktinį pritaikymą. Dėl šios priežasties net ir didžiausių Europos universitetų mokslininkai laukia, kuo gi vėl pasidalys Lietuvos specialistai.

„Senieji Europos universitetai daugiau dėmesio skiria fundamentaliesiems tyrimams. Jie, žinoma, taip pat yra labai svarbūs, tačiau konkretūs pritaikymo sprendimai, galintys kurti realią naudą, – būtini mąstant apie žmonijos gerovę. APROPOS konferencija yra viena iš progų atrasti ir įvardyti daug taikomųjų galimybių“, – pasidžiaugė FTMC mokslininkė.

Didžiausių Europos universitetų mokslininkai laukia, kuo gi vėl pasidalys Lietuvos specialistai.

Jos teigimu, tokie milžinai kaip Europos kosmoso agentūra mūsų šalį jau senokai laiko infraraudonųjų lazerių centru. Tačiau dabar Lietuva visame pasaulyje vis dažniau linksniuojama ir kaip vieta, kur sukuriami unikalūs technologijų pritaikymo sprendimai.

„Pavyzdžiui, infraraudonaisiais lazeriais galima sukurti prietaisus, leidžiančius per didelį atstumą nustatyti dujų nuotėkį gamykloje. Tokio prietaiso galimas jautrumas – labai didelis. Būnant toli nuo gamyklos galima užfiksuoti net ir vienos molekulės nuotėkį. Be to, šią technologiją taip pat sėkmingai galima adaptuoti medicinoje. Matuojant skirtingų vidaus organų išskiriamas dujas ir jų sudėtį, galima labai anksti nustatyti organų anomalijas ir skirti reikiamą gydymą. Toks sprendimas būtų ypač aktualus cukrinio diabeto paveiktiems asmenims“, – vardijo mokslininkė dr. R. Butkutė.

Kalbėdama apie mokslinių atradimų taikymą praktikoje, ji pabrėžė, kad anksčiau ar vėliau optoelektronikos naujovės nuguls įprastuose mums įrenginiuose. Pavyzdžiui, išmanieji telefonai taps nepamainomais prevenciniais asmeninės sveikatos priežiūros ir ligų diagnozavimo įrankiais.

Sunkumai mokslininkų nesustabdo, o kartais net paskatina kurti daugiau.

„Prietaisų mažinimo tendencija jau „išsemta“. Dabar atėjo technologijų integravimo laikas, kai viename luste turi sutilpti ir darniai veikti skirtingi sprendimai. Todėl naujieji puslaidininkiai ir yra kuriami vadovaujantis sinergijos bei integravimo filosofija“, – sakė FTMC tyrėja.

Ar tokie ir panašūs sprendimai greit pasieks paprastų piliečių gyvenimą, dr. R. Butkutės manymu, pasakyti sunku, nes mokslininkai susiduria su dideliu biurokratinių ir politinių apribojimų kiekiu. Pavyzdžiui, kuriant technologinius sprendimus medicinos srityje būtina paisyti etikos taisyklių. Vis dėlto sunkumai mokslininkų nesustabdo, o kartais net paskatina kurti daugiau.

„Siekdami paspartinti reikiamus tyrimus, mokslininkai sukūrė vadinamuosius fantominius žmogaus kūno dalių modelius. Pavyzdžiui, ragenos ar audinio, kuriame vyksta kraujo apykaita. Taip išlaikomi aukšti etikos standartai ir nesustabdoma mokslinė pažanga“, – akcentavo FTMC fotonikos ir puslaidininkinių lazerių tyrėja dr. R. Butkutė.

Pasak jos, jei būtų mokslininkų valia, pažangos ir futuristinėmis atrodančių technologijų adaptavimas kasdienybėje vyktų kur kas greičiau. Tačiau ir dabartinėmis sąlygomis progresas yra išties spartus.

„Ateitis, vaizduojama fantastinėse knygose, yra arčiau, nei manome. Esu tikra, kad jau po kelerių metų naudosimės tokiais telefonais, apie kuriuos šiandien dar tik pasakoju teoriškai“, – tvirtino FTMC mokslininkė dr. R. Butkutė.

Irmanto Gelūno / BNS nuotr./FTMC mokslininkė, medžiagų inžinerijos specialistė doc. dr. Renata Butkutė
Irmanto Gelūno / BNS nuotr./FTMC mokslininkė, medžiagų inžinerijos specialistė doc. dr. Renata Butkutė

Energetinė krizė – į naudą mokslui

Konferencijoje APROPOS pranešimą taip pat skaitysiantis FTMC Molekulinių darinių fizikos skyriaus vadovas prof., habil. dr. Vidmantas Gulbinas tvirtina, kad dabartinės geopolitinės aplinkybės tapo didele paskata sparčiau vystyti organinius ir hibridinius puslaidininkius.

„Viena iš tokių puslaidininkių panaudojimo sričių – saulės elementai. Pastarųjų kelerių metų laikotarpiu įvyko stiprus proveržis organinių saulės elementų vystyme. Ši technologija vystoma jau daugiau nei porą dešimtmečių. Prieš dešimtmetį atrodė, kad jau pasiektos našumo „lubos“ ir kurį laiką ši technologija buvo beveik nurašyta. Tačiau mokslininkai panaudojo naujas medžiagas, ir organinių puslaidininkių pagrindu veikiantys saulės elementai tapo gerokai našesni. Tiesa, jie vis dar nusileidžia plačiai naudojamiems silicio elementams, tačiau saulės energijos vertimo į elektrą našumo rodikliai jau pasiekė 18 proc. ir priartėjo prie silicio elementų“, – nurodė mokslininkas.

Jo teigimu, organinių puslaidininkių technologijos plėtojimas ateityje gali padėti iš esmės praplėsti saulės elementų naudojimo sritis ir atpiginti žaliosios energijos generavimą.

Irmanto Gelūno / BNS nuotr./ Prof., habil. dr. Vidmantas Gulbinas
Irmanto Gelūno / BNS nuotr./ Prof., habil. dr. Vidmantas Gulbinas

„Jei pažvelgtume į dabar paplitusius saulės elementus, jie nėra brangūs. Didžiąją saulės elektrinių kainos dalį sudaro stiklas, metalas, montavimo medžiagos ir darbai. Tokį iššūkį būtų galima spręsti pasitelkus organinius puslaidininkius, kurie leidžia pagaminti plonas, pusiau skaidrias plėveles, galinčias tarnauti kaip saulės elementai. Tokios plėvelės galėtų būti tiesiog formuojamos ant langų stiklų ir tai kainuotų nedaug, nes reikalinga konstrukcija jau būtų“, – pasakojo dr. V. Gulbinas.

Kita organinių puslaidininkių sritis – šviestukai, dar žinomi kaip šviesos diodai. Jie jau kurį laiką pastebimi kasdieniame gyvenime – išmaniųjų telefonų ir televizorių ekranuose. Mokslininkų plėtojami trečiosios ir ketvirtosios kartos šviestukai, pasak habil. dr. V. Gulbino, bus kur kas našesni, todėl prietaisai naudos mažiau elektros energijos.

„Susiklosčiusios aplinkybės pasaulyje, klimato pokyčiai ir kilę energetikos iššūkiai dar labiau pagreitins mokslininkų darbą. Naujais proveržiais dabar suinteresuoti daug kas – tiek politikai, tiek verslininkai, tiek ir vartotojai. Manau, kad nebereikės daugelio dešimtmečių, kol išvysime naujus sprendimus praktikoje. Nors anksčiau, pavyzdžiui, silicio elementai iki mūsų ir keliavo daugiau nei 50 metų“, – svarstė FTMC Molekulinių darinių fizikos skyriaus vadovas habil. dr. V. Gulbinas.

Konferencijoje – mokslo pasaulio žvaigždės

Šių metų konferencija APROPOS 18 sulaukė dešimčių mokslininkų iš viso pasaulio. Pradedant Azija ir baigiant Lietuvos kaimynėmis. Daug aukščiausio lygio mokslininkų mūsų šalyje ir šiame renginyje lankosi ne pirmą kartą. Pagrindinė to priežastis – galimybė susitikti su skirtingų sričių specialistais iš viso pasaulio, keistis žiniomis ir ieškoti naujų sprendimų, kurie bendraujant gyvai atrandami lengviau.

Iš Japonijos RIKEN mokslo centro į konferenciją Vilniuje atvykęs dr. Chiko Otani, mokslo pasaulyje žymus terahercų tyrėjas ir superlaidžių kvantinių detektorių, skirtų astronominiams ir kosmologiniams stebėjimams, kūrėjas sako, kad dalyvauti APROPOS 18 jam ne tik malonu, bet ir suteikia daug praktinės naudos.

Irmanto Gelūno / BNS nuotr./Dr. Chiko Otani
Irmanto Gelūno / BNS nuotr./Dr. Chiko Otani

„Apsilankęs čia aš galiu gauti daug naujos informacijos, kurią parsivežu atgal pas savo kolegas. Tai mums leidžia kurti naujus sprendimus ir ieškoti galimų alternatyvų. Lietuva turi puikiai išvystytas optikos ir radijo bangų technologijas, kurios mums yra įdomios ir ateityje galėtų būti naudojamos ateityje, sprendimuose, kuriuos dabar stengiamės padaryti kiek įmanoma kompaktiškesnius“, – sakė dr. Ch. Otani.

Japonijos mokslininkui pritaria ir iš Vokietijos į tarptautinę konferenciją FTMC atvykęs prof. dr. Hartmutas G. Roskos. Anot jo, atvykus į tokį renginį, visada tikimasi išgirsti bendrą situacijos apžvalgą, kuri leistų geriau suprasti, kokia pažanga ir kokie sprendimai yra įgyvendinami skirtingose optoelektronikos vystymo srityse.

„Dažniausiai mokslinės konferencijos būna labai specializuotos ir sutelktos į vieną temą. APROPOS man patinka, nes čia gali gauti didelį naudingos informacijos spektrą. Be to, tai puiki erdvė megzti pažintis, kalbėti apie naujas idėjas ar net atnaujinti ryšius su kolegomis ir kitų sričių specialistais. Pavyzdžiui, šiame renginyje sutikau savo bendramokslį, kurio darbą sekiau, bet gyvai nebuvau matęs daug metų, ir štai – mes vėl susitikome“, – džiaugėsi mokslininkas iš Vokietijos.

Savo ruožtu pasaulyje pirmaujančio nanoelektronikos ir skaitmeninių technologijų tyrimų ir plėtros bei inovacijų centro IMEC vykdomasis viceprezidentas ir strategijos vadovas dr. Jo De Boeckas teigia, kad pagrindinis jo siekis šiame renginyje – užmegzti ryšį su žmonėmis ir geriau suprasti, kokios yra Lietuvos ambicijos puslaidininkių industrijoje.

Irmanto Gelūno / BNS nuotr./ Dr. Jo De Boeckas
Irmanto Gelūno / BNS nuotr./ Dr. Jo De Boeckas

„IMEC centras siekia padėti mokslo kuriamiems sprendimams kuo sklandžiau tapti praktikoje naudojamomis technologijomis. Norime sukurti bendrą ir efektyviai veikiančią inovacijų kūrimo ekosistemą, todėl mums reikia kuo didesnio Europos ir viso pasaulio mokslininkų indėlio. Pavyzdžiui, dirbame ir puslaidininkių srityje, kuri, žinome, jūsų šalyje yra gana gerai išvystyta – turite daug žinių ir puikių pasiekimų. Tai leidžia tikėtis, kad ir jūsų mokslininkai taps mūsų partneriais ir padės kurti pasaulį keičiančias inovacijas“, – pabrėžė dr. J. De Boeckas.

Aštuonioliktą kartą vykstanti tarptautinė mokslinė konferencija APROPOS 18 Vilniuje vyks 3 dienas. Pirmoji skirta puslaidininkinėms nanostruktūroms, pažangioms fotonikos sistemoms, puslaidininkių tendencijoms, optoelektronikos medžiagoms, itin greitiems ir teraherciniams reiškiniams bei kvantinei optikai.

Rytoj, antrąją konferencijos dieną, daug dėmesio bus skiriama Ukrainai. Vyks Lietuvos ir Lenkijos seminaras „Liublino skaitymai“, skirtas išreikšti solidarumą su Ukrainos mokslininkais. Be to, mokslininkai iš Lietuvos ir viso pasaulio dalysis žiniomis apie terahercines technologijas.

Paskutinė konferencijos diena numatyta optoelektronikoje taikomoms organinėms medžiagoms, nano – ir biofotonikai, puslaidininkinėms nanostruktūroms bei pažangioms fotonikos sistemoms.

Renginiui įgyvendinti finansinę paramą suteikė Lietuvos mokslo taryba (LMTLT), sutarties Nr. S-MOR-22-12.

Lietuvos mokslo taryba
Lietuvos mokslo taryba
Specialusis projektas

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką