Po to, kai spalio viduryje kilo gaisras Alytuje, padangų perdirbimo bendrovėje „Ekologistika“, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) aptiko dioksinų piene. Buvo teigiama, kad dioksinai atsirado dėl dūmų bei taršos iš gaisravietės.
Tai nurodyta Bazelio konvencijos dėl pavojingų atliekų techniniame priede nr. 10, kuris teigia, kad „dėl naudotų padangų tvarkymo chlorintų medžiagų padangose yra“.
Vokietijos federalinė aplinkos apsaugos agentūra nurodo, kad chloras padangose gali būti iš pačios naftos, iš kurios ir sintetinama guma, taip pat vulkanizacijos procese naudojant druską. Dar vienas šaltinis – chlorintas butyl polimero sluoksnis naudojamas padangos oro pralaidumui sumažinti.
Juolab, kitose šalyse padangų gaisrų poveikio zonos ore dioksinai nustatomi. JAV Aplinkosaugos agentūros duomenimis, padangoms degant atvirai, greta didžiausias kiekiais besiskiriančių teršalų – anglies monoksido, kietųjų dalelių, sieros bei azoto oksidų, lakių organinių junginių, skiriasi ir policikliniai aromatiniai angliavandeniliai, dioksinai, furanai, polichlorinti bifenilai bei sunkieji metalai.
Daug kontroversijos kelia ir padangų utilizavimas jas deginant krosnyse. JAV cemento gamybos krosnyse dalį įprastinio kuro pakeitus naudotomis padangomis, dioksinų bei furanų emisija reikšmingai padidėja.
Žinoma, paaiškėjus naujiems faktams, kad Alytaus gaisre be padangų galėjo degti ir tekstilės pramonės atliekos, reiktų sunerimti. Balikliai dažniausiai yra chloro junginiai. Jei dažai ir balikliai iš tiesų pateko į liepsnas, tai tikrai galėjo padidinti dioksinų emisiją. Įvertinant didelę šių medžiagų keliamą riziką, reiktų nepagalėti lėšų išsamesniems aplinkos komponentų užterštumo bei žmonių ekspozicijos tyrimams.
