Vykdydami misiją, skirtą pasaulio tyrimams, Kolorado universiteto mokslininkai neseniai apsilankė 106 metrų ilgio tunelyje, kuris driekiasi gilyn į įšalusią žemę centrinėje Aliaskoje. Leidžiantis tuneliu vis stiprėjo aštrus kvapas, o iš užšalusių sienų ėmė ryškėti senovinių bizonų ir mamutų liekanos.
„Pirmiausia, į ką atkreipi dėmesį įėjęs į vidų, tai labai nemalonus kvapas. Jis primena pelėsių kvapą rūsyje, kuris buvo paliktas pernelyg ilgai. Mikrobiologui tai labai įdomu, nes įdomūs kvapai dažnai yra susiję su mikrobais“, – teigė pagrindinis tyrimo autorius ir geologijos mokslų magistrantas Kolorado universitete Tristanas Caro.
Komanda surinko amžinojo įšalo mėginius, kuriuose buvo neaktyvių mikrobų. Kai kurie iš jų buvo iki 40 000 metų senumo. Mokslininkai nugabeno juos į laboratoriją, kur jie buvo lėtai pašildyti iki 4–12 °C temperatūros.
Norėdami stebėti mikrobų veiklą, mokslininkai „maitino“ juos vandeniu, praturtintu sunkiųjų vandenilio atomų. Tai leido jiems pamatyti, ar mikrobai absorbuoja vandenį ir įtraukia vandenilį į savo ląstelių membranas.
Pirmųjų mėnesių metu mikrobų kolonijos plėtėsi labai lėtai. Kai kuriais atvejais, sparčiai augančios kolonijos per dieną pakeisdavo tik apie vieną iš 100 000 ląstelių, o tai yra labai lėtas tempas.
Tačiau šeštą mėnesį situacija smarkiai pasikeitė. Kai kurios kolonijos ėmė formuoti lipnius, blizgančius biologinius plėvelių sluoksnius, matomus plika akimi – tai buvo aiškus požymis, kad jos gyvos ir aktyviai funkcionuoja.
Laimei, mokslininkai ramina – tikimybė, kad šie mikroorganizmai galėtų užkrėsti žmones, yra labai maža arba visai neegzistuoja. Vis dėlto tyrimai rodo, kad tam tikra platesnio masto rizika išlieka. Mokslininkų išvados atskleidžia, jog ledynmečio laikų mikroorganizmai, įkalinti amžinajame įšale, gali atgyti po ekstremalių karščių.
Gera naujiena yra tai, kad atsigavimas trunka palyginti ilgai. Tačiau klimato kaita toliau ilgina ir intensyvina vasaras, todėl tokios sąlygos greičiausiai taps dažnesnės.
