Milžiniški metano kiekiai slypi telkiniuose, per tūkstantmečius susiformavusiuose po jūros dugnu visame pasaulyje. Šios nematomos, klimato kaitą skatinančios dujos gali išsiskirti į vandenį per dugno įtrūkimus, dažnai pasirodydamos kaip burbuliukų srautas, kylantis į vandenyno paviršių.
Apie šiuos povandeninius nuotėkius, jų veikimą, skaičių ir tai, kiek metano patenka į atmosferą, palyginti su tuo, kiek jo suvartoja po vandenynu gyvenantys metaną skaidantys mikroorganizmai, žinoma palyginti nedaug.
Tačiau mokslininkai siekia geriau suprasti šias itin taršias dujas, nes per pirmuosius 20 metų atmosferoje jos sulaiko maždaug 80 kartų daugiau šilumos nei anglies dioksidas.
Metano nuotėkiai Antarktidoje yra vieni iš mažiausiai ištirtų planetoje, todėl tarptautinė mokslininkų komanda nusprendė juos ištirti. Jie naudojo laivuose įrengtus akustinius prietaisus, nuotoliniu būdu valdomus aparatus ir pasitelkė narus, kad paimtų mėginius iš įvairių vietų Roso jūroje, įlankoje Pietų vandenyne, 5–241 metrų gylyje.
Tyrėjų rezultatai buvo netikėti – kaip nurodoma šį mėnesį žurnale „Nature Communications“ publikuotame tyrime, Roso jūros sekliuose vandenyse mokslininkai aptiko daugiau nei 40 metano nuotėkio vietų.
Daugelis nuotėkio vietų buvo aptiktos teritorijose, kurios anksčiau jau buvo ne kartą tirtos, todėl, kaip teigiama ataskaitoje, tai rodo, jog nuotėkiai yra nauji. Tai gali reikšti „esminį pokytį“ metano išsiskyrimo procese šiame regione.
Metano nuotėkiai yra gana paplitę visame pasaulyje, tačiau iki šiol Antarktidoje buvo patvirtintas tik vienas aktyvus nuotėkis, teigia ataskaitos autorė, jūrų mokslininkė iš tyrimų organizacijos Earth Sciences New Zealand Sarah Seabrook. „Tai, kas anksčiau buvo laikoma retu reiškiniu, dabar, panašu, tampa plačiai paplitę“, – sakė ji CNN.
Baiminamasi, kad šie nuotėkiai gali greitai perkelti metaną į atmosferą, todėl jie tampa planetos užteršimo šaltiniu. Jis šiuo metu nėra įtrauktas į ateities klimato kaitos prognozes.
Mokslininkai taip pat yra susirūpinę, kad metanas gali turėti kaskadinį poveikį jūrų gyvūnijai.
