15min be reklamos
2022 12 04, 15:01

L.Survilos patirtis metavisatoje: apie galimybes užsidirbti, tykančius pavojus ir skaitmeninę madą

Paskutiniu metu viena karščiausių temų technologijų pasaulyje – metavisatos. Manoma, kad šis virtualaus pasaulio konceptas ateityje gali pakeistį dabartinį internetą. Pokalbyje su 15min metavisatos ir skaitmeninės mados ekspertė Lina Survila pasidalino įžvalgomis apie šios technologijos galimybes bei perspektyvas.
„Meta“ virtualios realybės prietaisų, skirtų metavisatai, pristatymas
„Meta“ virtualios realybės prietaisų, skirtų metavisatai, pristatymas / „Scanpix“/„Meta“/„Covert Images“ nuotr.

Metavisata yra 3D virtualių pasaulių tinklas, orientuotas į socialinį ryšį. Paprastai kalbant, metavisatos konceptas primena virtualią realybę, tačiau skiriasi tuo, jog vartotojai gali patys keisti ir tobulinti šiuos pasaulius bei veikti juose laisvai, kai virtualioje realybėje žaidėjas yra apribotas kūrėjų pateiktos aplinkos.

Į metavisatą turėtų persikelti ir realaus gyvenimo patirtys – bendravimas, pramogos, žaidimai, ir, žinoma, prekyba, dėl to šis konceptas vadinamas nauju interneto raidos etapu.

Konsultacijų bendrovė „McKinzey“ prognozuoja, kad jau 2030-aisiais daugiau nei 50 proc. gyvai vykstančių renginių gali vykti metavisatoje, ir daugiau nei 80 proc. prekybos gali būti vienaip ar kitaip nulemta vartotojų patirčių ar elgesio metavisatoje. Manoma, kad 2030-aisiais metavisatos ekonomika gali būti verta tarp 8-30 trln. JAV dolerių.

„Daug trukšmo girdime apie „Meta“ kuriamą metavisatą, tad galbūt taip atrodo, kad kažkas čia stringa, nepavyksta, kliūna. Bet jau dabar yra daug kitų pasisekusių projektų“, – 15min pasakojo L.Survila.

Ir tai tiesa – šiuo metu jau yra išvystytos kelios metavisatos, kuriose vyksta koncertai, madų pasirodymai ir netgi virtualūs vakarėliai. Nors į jas patekti galima per turimą kompiuterį ir iki tokios sąveikos, kaip filme „Oazė: Žaidimas prasideda“ dar teks palaukti, pradžia daug žadanti.

Metavisatos mados naujienlaiškio, autorė, „Hackernoon“, „NFTPlazas“ ir „Blockster“ žurnalistė, viena iš gruodžio 7d. Vilniuje vykstančios „Web3: Impact The future“ konferencijos pranešėjų L.Survila 15min papasakojo, kokiais būdais metavisatoje galima užsidirbti ir kaip atrodo dalyvavimas jau dabar sukurtuose virtualiuose pasauliuose.

– Pradėkime nuo metavisatos koncepto tobulinimo – nors finansavimas didelis, iš viešosios erdvės panašu, kad vystymas vyksta lėtai. Dėl ko stringa visas šis procesas?

– Aš manau, kad yra visai nemažai metavisatų, kurios yra išsivysčiusios, atviros ir kuriose galima veikti įvairius dalykus, ekonominę veiklą. Daug trukšmo girdime apie „Meta“ metavisatą (buvusios „Facebook“, dabar persivadinusios į „Meta“ kuriama metavisata, į kurią bus galima patekti ne tik per išmaniuosius įrenginius, bet ir virtualios realybės prietaisus, – aut. past.), tad galbūt taip atrodo, kad kažkas čia stringa, nepavyksta, kliūna, bet jau dabar yra daug kitų pasisekusių projektų. Žinoma, yra kur tobulėti, bet jie egzistuoja.

Asmeninio archyvo nuotr./Lina Survila
Asmeninio archyvo nuotr./Lina Survila

Kalbant apie egzistuojančias metavisatas, pagrindinis trukdis, kurį bandoma išspręsti, yra techninis prieinamumas, kad daugiau žmonių galėtų atsidurti metavisatoje. Tarkime, „Decentraland“ metavisata, kurioje aš praleidžiu daugiausia laiko, susiduria su problema, kad mažai žmonių gali prisijungti vienu metu.

– Kokios metavisatos dabar jau yra prieinamos ir ką jose galima nuveikti?

– Kaip ir minėjau, metavisatų yra ne viena. Kelios yra pakankamai aktyvios, bet aš daugiausiai žinau apie „Decentraland“. Tai decantralizuotas pasaulis, kuris pilnai priklauso jo žaidėjams. Jie turi tam tikrą šio pasaulio turtą – vietinę valiutą, žemę, NFT ar vardą.

Šiame pasaulyje viskas ganėtinai primena paprastą kompiuterinį žaidimą, kažkam gal net primintų „Sims“ žaidimą. Į šį pasaulį patenki per savo kriptovaliutų piniginę, o tuomet jau gali veikti įvairius dalykus – kurti virtualius drabužius, pirkti ir parduoti virtualią žemę, statyti pastatus, rengti vakarėlius, pasirodymus, eksponuoti savo meo kūrinius. Gali ten gyventi, bendrauti su kitais žaidėjais, kurie yra tame pačiame pasaulyje.

Įvyksta nemažai renginių, koncertų, mados savaitės. Pavyzdžiui, paskutinis didesnis pristatymas buvo „Dolce & Gabbana“ mados namų.

Tuomet yra ir kiti pasauliai, kurie yra panašūs į žaidimus. Tarkim, antrą išskirčiau „Sandbox“ metavisatą, kuri taip pat primeną žaidimą. Į ją patenki per savo kompiuterį, gali susikurti avatarą – jis gali vilkėti tam tikrus drabužius, kurie pateikti NFT pavidalu. Vienintelis skirtumas, kad šis pasaulis jau yra centralizuotas, jį valdo viena įmonė.

Yra ir daug kitų atvirų pasaulių, pavyzdžiui – „Monoverse“, „Cryptovoxels“, „Somnium Space“.

– O ką pati veiki metavisatoje, kaip atrodo tavo laikas ten?

– Mano darbas yra susijęs su buvimu metavisatoje. Dabar kuriame naują projektą, kuris yra platforma pirkti ir parduoti virtualią madą, drabužius. Taip pat teko organizuoti vakarėlį „Decentraland“ metavisatoje – šiam vakarėliui buvo pastatytas atskiras pastatas, gyvai grojo atlikėja, vyko madų šou, žmonės galėjo gauti įvairių prizų už dalyvavimą žaidimuose.

Meta/„Meta“ metavisatos dirbtinis pasaulis, sukurtas naudojant dirbtinį intelektą
Meta/„Meta“ metavisatos dirbtinis pasaulis, sukurtas naudojant dirbtinį intelektą

Dažniausiai, jei neorganizuoju, tai pati dalyvauju vakarėliuose, pristatymuose, žaidžiu žaidimus. Bet daugiausia laiko ir energijos skiriu socialiniam bendravimui, nes manau, kad metavisata yra socialinė platforma, ir labiausiai žmones ten buria kiti žmonės.

– Kuo skiriasi renginių organizavimas metavisatoje nuo renginių organizavimo realiame pasaulyje?

– Iš tikrųjų, kas įdomu, kad gal nelabai skiriasi. Tik tiek, kad komandą papildo programuotojai, kurie turi suprogramuoti tam tikrus dalykus – realiame pasaulyje to dažnai nesutiksi. O metavisatoje jie yra pagrindiniai, nes norint suorganizuoti vakarėlį reikia įgyvendinti nemažai techninių reikalavimų.

– Ar virtualiame vakarėlyje smagiau, nei realiame?

– Taip, tikrai! Man būna net smagiau, nes aš nemėgstu eiti į vakarėlius realiame gyvenime (juokiasi).

Asmeninio archyvo nuotr./L.Survilos avataras „Decentraland“ metavisatoje
Asmeninio archyvo nuotr./L.Survilos avataras „Decentraland“ metavisatoje

Geriausia, nes gali ateiti ir išeiti kada nori, derinti su savo dienotvarke, nereikia niekur važiuoti, nieko apsirengti, ruoštis, samdyti auklės ir panašiai. Gali tiesiog prisijungti ir dalyvauti vakarėlyje, o susitinki su žmonėmis iš viso pasaulio. Avataro kūno kalba taip pat laisvesnė, nei realiame pasaulyje, tad tos idilės šiek tiek yra.

– Nors ir ne realybėje, pasipuošti vis tiek tenka. Tad pakalbėkime apie skaitmeninių drabužių kainas – jau dabar didieji prekių ženklai išleidžia skaitmenines NFT kolekcijas, skirtas dėvėti metavisatoje. Ar galima tikėtis, jog rūbų kolekcijos metavisatoje kainuos tiek pat, kiek realiame pasaulyje?

– „Dolce & Gabbana“ visos kolaboracijos, kuri buvo skirta „Decentraland“ pasauliui, kaina nėra didelė. Tarkime, viso rinkinio, į kurį įeina akiniai, kepurė, suknelė ir batai, kaina buvo apie 50 dolerių – realiame pasaulyje būtų žymiai daugiau.

Aš manau, kad tie mados prekių ženklai, kurie ateina į metavisatą ir siūlo kūrinius už didelę sumą, turi pasiūlyti labai daug pridėtinės vertės. Tai negali būti drabužis, kurį galima, tarkim, dėvėti tik vienoje metavisatoje.

„Dolce&Gabbana“ kolekcijoje yra NFT, kurie kainuoja labai brangiai, gal apie 5000 eurų – bet prie jų yra labai daug pridėtinės vertės.

Pavyzdžiui, kitoje „Dolce & Gabbana“ kolekcijoje yra NFT, kurie kainuoja labai brangiai, gal apie 5 tūkst. eurų – bet prie jų yra labai daug pridėtinės vertės. Turėtojai gauna pakvietimus į realiame pasaulyje vykstantį mados pristatymą, susitikimą su kūrėjais, rūbų ar pan. Manau, tada ta kaina pasiteisina.

Mada yra socialinis žaidimas, tad kai metavisatoje atsiras daugiau žmonių, visi norės labiau išsiskirti.

– Panašu, kad į skaitmenines rūbų kolekcijas reikėtų žiūrėti ne tik kaip į aprangą savo avatarui.

– Labai priklauso nuo projekto, bet čia yra tas dalykas, į kurį verta atkreipti dėmesį prieš įsigyjant. Skaitmeniniai daiktai, skirti dėvėjimui, perkami NFT pavidalu. Tad kaip ir perkant bet kokį kitą NFT, reikėtų pasidomėti, kokie bonusai su juo ateina. Dažniausiai tarp jų bus pakvietimas į bendruomenės kanalus, kuriuose gali vykti konkursai, nemokamai dalinami dalykai, pakvietimai į renginius.

– O kaip dėl tendencijų – ar realaus pasaulio mados persikelia į virtualią realybę, o gal metavisatoje formuojasi savitos, naujos tendencijos?

– Mados yra, tikrai, bet sezoniškumas labiau eina mėnesiais. Vieną mėnesį populiarūs sparnai, kitą mėnesį – neoniniai drabužiai, trečią mėnesį populiarus natūralus stilius.

Tokios tendencijos ir mados egzistuoja, bet nemanau, kad jos labai stipriai koreliuoja su realiomis tendencijomis. Kadangi tai yra dar pakankamai jauna industrija, kūrėjai nori išbandyti limitus ir galimybes.

– Vieni metavisatos konceptą vertina kaip puikią galimybę kūrėjams, dizaineriams, tačiau kiti žiūri skeptiškai. Koks tavo požiūris?

– Aš manau, kad ši technologija atveria kelius naujiems kūrėjams. Bet ir programuotojas šiuo atveju yra kūrėjas – jis sukuria kodą, konceptą.

Skaitmeniniai kūrėjai yra lygiai tokie patys kūrėjai kaip ir realiame pasaulyje, tik jie naudojasi skirtingais įrankiais. Metavisata atveria labai daug galimybių – jei kūrėjas iki šiol negalėjo įgyvendinti tam tikrų savo sumanymų realybėje, nes jį ribojo fizikos dėsniai ar finansai, dabar jis tai gali padaryti virtualioje erdvėje.

Asmeninio archyvo nuotr./L.Survilos avataras „Decentraland“ metavisatoje su „Dolce&Gabbana“ suknele
Asmeninio archyvo nuotr./L.Survilos avataras „Decentraland“ metavisatoje su „Dolce&Gabbana“ suknele

Tai yra ne tik ateities, bet ir dabarties profesija. Yra labai daug kūrėjų, kurie fokusuojasi į skaitmeninę kūrybą, madą, kai kurie kūrėjai pristato savo kolekcijas, kai realybėje net nėra nieko sukirpę. Dabar iš grafikos dizainerių, 3D modeliuotojų gimsta nauja banga, kuri domisi mada ir gali ją kurti.

– Be skaitmeninių drabužių metavisatoje galima įsigyti ir daugelį kitų dalykų, pavyzdžiui – virtualios žemės sklypą. Kam jo gali prireikti?

– „Decentraland“ metavisatoje nusipirkti žemės sklypą yra logiškas sprendimas vien dėl to, kad jei esi aktyvus bendruomenės narys, planuoji eksponuoti savo meno kūrininius, gali ant šios žemės pasistatyti savo muziejų, rengti ekspozicijas. Žemę gali ir nuomotis, bet aš manau, kad labiau apsimoka įsigyti. Apskritai įsigytą žemę galima monetizuoti kitais būdais, pavyzdžiui, leisti kitiems iškelti ant jos reklaminius stendus.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./„Sandbox“ metavisatos virtualaus pasaulio žemių žemėlapis
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./„Sandbox“ metavisatos virtualaus pasaulio žemių žemėlapis

– Kokiais dar būdais galima užsidirbti metavisatoje?

– Yra iš tikrųjų visai nemažai būdų, kaip galima užsidirbti. Savo veiklą monetizuoti gali beveik visi – muzikantai gali rengti koncertus, pardavinėti savo kūrinius, nes muzikos kūriniai taip pat gali būti pardavinėjami kaip NFT. Didžėjai groja renginiuose, o jų atlygių sumos yra tokios pačios, kaip būtų realybėje.

Videografai, fotografai taip pat gali užsidirbti – tik šiam reikalui reikia turėti geresnės raiškos kompiuterį ir papildomų priemonių. Taip pat galima organizuoti renginius, jų yra nemažai bei rašyti apie tai, kas vyksta metavisatoje, leisti naujienlaiškius.

– Daug kalbama apie teigiamus metavisatos aspektus – o ar yra neigiamų? Ar gali būti, kad į virtualią erdvę persikels realybės nusikaltimai – seksualinis priekabiavimas, apiplėšimai?

– Yra nemažai ir negatyvių dalykų. Visų pirma, tai techniniai nesklandumai – metavisatoje yra karalystės, vienoje telpa iki 100 žmonių. Mes vakarėlio metu pasiekėme 95 ir viskas buvo labai lėta, strigo, ta patirtis nebuvo sklandi. Bet kadangi pasaulis yra decentralizuotas ir visą laiką tobulinamas pačių vartotojų, viskas vyksta lėtai.

Tada, žinoma, yra saugumo aspektas. Kibernetinis saugumas yra labai opi tema, kaip ir visose technologijose. Yra buvę atvejų, kad žmonės pakliuvo į socialinės inžinerijos pinkles ir buvo apvogti. Problema ta, kad dauguma virtualioje erdvėje neatskleidžia savo tapatybės, tad tuo lengva pasinaudoti.

Apskritai, gal čia labiau ateities problema, bet taip pat svarstoma, ką reikėtų daryti su tais žmonėmis, kurie yra nepilnamečiai, bet metavisatoje vykdo ekonominę veiklą. Kaip tą reglamentuoti, kaip skaidriai tai daryti, dar nėra labai daug informacijos. Didžioji bendruomenės dalis yra iš Amerikos ir Kanados, jie turi subūrę grupę kuri moko, kaip skaidriai mokėti mokesčius, nes žmones iš metavisatos uždirba nemažus pinigus.

Savo veiklą monetizuoti gali beveik visi.

Dėl seksualinio priekabiavimo – žinau, kad kitame pasaulyje jau yra nutikę, bet dar nėra labai stipriai galvojama apie tai, nes visi labai geranoriški ir didelių piktnaudžiavimų nėra, tad čia turbūt labiau ateities problema.

– O kaip Lietuvos bendruomenėje – ar pastebi išaugusį susidomėjimą NFT, metavisata?

– Bendraminčių yra, bet nepasakyčiau, kad labai daug. „Decentraland“ virtualiame pasaulyje lietuvius labai lengva pamatyti – tai žmonės, dirbantys technologijų srityse ir žaidžiantys, tyrinėjantys šią naują vietą. Daugiau lietuvių pažįstu, kurie spekuliuoja – perka ir parduoda, bet į virtualų gyvenimą neįsitraukia.

Tad ta bendruomenė yra nemaža, bet [kartu] maža – dar galima visus sutikti ir pažinti. Bet tikrai atrodo, kad daugėja susidūrimų, renginių, paskaitų šia tema. Nes ko gero didžiausia problema pačioje pradžioje buvo sklaidos nebuvimas, trūko paaiškinimo, kaip galima prisijungti prie metavisatos, joje atsidurti.

– Ar įmanoma išgarsėti metavisatoje?

– Tikrai taip, yra nemažai virtualių influencerių. Tarkime „Decentraland“ metavisatoje vieni žmonės yra populiaresni už kitus. Ir yra tie žmonės, kurie turi didesnę balsavimo galią – jie yra lyderiai, nuomonės formuotojai.

Dažniausiai viskas vyksta per „Twitter“, „Twich“ ar „Discord“ platformas, o reklama prikaluso nuo pačio produkto. Jie gali apsirengti virtualius drabužius, bet dažniausiai dauguma atsisako bendradarbiauti tiesiogiai, tiesiog parašyti reklaminę žinutę. Metavisatoje populiarūs sudėtingesni bendradarbiavimai – kai kompanijos pasamdo kūrėjus, kad jie būtų jų kūrybiniai partneriai tam tikrai kolekcijai.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Iliuzionistas Rokas Bernatonis priima iššūkį: degalų taupymo magija
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką