Ką kaltinti dėl lietingiausios liepos?
LHMT duomenimis, šiemet liepos mėnesį iškrito apie 1,67 karto daugiau kritulių (arba ~140 mm), palyginti su 1991–2020 m. liepos mėnesių vidurkiu, o vietomis net ir 2–3 kartus daugiau.
„Dideli lietūs ar karščiai yra nulemti atmosferos cirkuliacijos. Dabar mūsų atmosferoje labiau vyrauja cikloninės cirkuliacijos modeliai, o jie keliauja kartu su didesne drėgme, todėl ir turime tokią vasarą, liepą, kuri buvo labai lietinga. Tai šiais metais dėl lietaus atsakomybė krenta atmosferos cirkuliacijai, galime kaltinti ją.
Nors, žinoma, žiūrint bendrai – klimato kaita yra susijusi su atmosferos cirkuliacijos pokyčiais, dėl to turime tokius kraštutinumus, kaip didelės liūtys, šiltėjančios žiemos. Dėl to turime ir netolygumus, kai kelias savaites gali būti itin sausas, karštas periodas, o paskui per labai trumpą laiką iškristi mėnesio ar kelių savaičių kritulių norma“, – 15min pasakojo LHMT vyriausioji klimatologė, dr. Viktorija Mačiulytė.
Tokie netolygumai, pasak klimatologės, buvo stebėti ir šią liepą, mat teko užfiksuoti net 4 katastrofinį lygį pasiekusius kritulių atvejus. Per 12 val. iškrito virš 88 mm kritulių, o tai yra apie 80 litrų į kvadratinį metrą.
„Tai – didžiulis kiekis. Ir tai pasitaiko retai. Apskritai, neturime jokio kito atvejo, kuris būtų didesnis už šitą“, – patikino ji.
Ar nuo šiol visada tikėtis būtent taip atrodančių vasarų ir tokių lietingų liepos mėnesių?
