15min be reklamos
Publikuota 2022 11 11, 08:58

TOP10 populiariausių lietuvių tviteryje: kodėl Sabonį nukonkuravo Linkevičius?

Milijardieriaus Elono Musko viražai bandant reformuoti naujai įsigytą „Twitter“ bendrovę užsienyje kelia kur kas daugiau diskusijų nei Lietuvoje. Priežastis – lietuviai iki šiol labai menkai naudojasi šiuo apie 400 mln. vartotojų turinčiu socialiniu tinklu. Aiškinomės, kodėl taip yra ir kas iš lietuvių „Twitter“ išnaudoja geriausiai.
Elonas Muskas, „Twitter“
Elonas Muskas, „Twitter“ / AFP/„Scanpix“ nuotr.

Socialinę platformą „Twitter“ spalio pabaigoje už 44 mlrd. JAV dolerių įsigijęs turtingiausias planetos žmogus Elonas Muskas per pirmas 10 dienų sukėlė nemaža chaoso.

Pirmąją savaitę E. Muskas paprašė vadovų sudaryti darbuotojų sąrašus, kuriuos būtų galima atleisti, o praėjus mažiau nei septynioms dienoms po įsigijimo atleista maždaug pusė iš 7,5 tūkst. „Twitter“ darbuotojų.

E.Muskas taip pat paskelbė apie vieną didelį pakeitimą – branginamą ir keičiamą „Twitter Blue“ prenumeratą. Iš naudotojų, norinčių turėti mėlyna varnele pažymėtą autentišką paskyrą, platforma nuo šiol prašys 8 JAV dolerių per mėnesį.

„Scanpix“/AP nuotr./Elonas Muskas
„Scanpix“/AP nuotr./Elonas Muskas

Skelbta, kad toks vartotojas ne tik gautų oficialių patvirtinimą, jog yra tas, kas skelbiasi esąs, bet jo paskyra turėtų pirmenybę rodant atsakymus į žinutes, paminėjimuose ir paieškoje. Kitaip tariant, dabar paskyros galėtų mokėti už prestižą ir už tai, kad būtų sustiprintas jų matomumas platformoje.

E.Musko planai keisti „Twitter“ buvo gana intensyviai aptarinėjami JAV ir kitų šalių žiniasklaidoje, tačiau gana menkai Lietuvoje.

Palyginimui, pakeitimai populiariuosiuose „Facebook“ ir „Instagram“ socialiniuose tinkluose aptarinėjami daug dažniau tiek tarp žmonių, tiek Lietuvos žiniasklaidoje.

To priežastis – banaliai paprasta. Lietuviai iki šiol nėra prisijaukinę vienos populiariausių pasaulio socialinių platformų ir tie socialinių tinklų turinio kūrėjai, kurie dominuoja kitose platformose, čia, atrodo, ateina nebent iš reikalo.

Tiesa, taip elgiasi tikrai ne visi – yra bent dvi specifinės grupės, kurios „Twitter“ rado savo vietą.

Tarp populiariausių – politikai ir sporto žvaigždės

15min vertinimu, populiariausiu asmeniu tarp lietuvių „Twitter“ platformoje yra buvusi prezidentė Dalia Grybauskaitė su 257,7 tūkst. sekėjų. Tiesa, ji nėra labai aktyvi – šiais metais paskelbė vos tris žinutes, pastarąją – rugpjūčio mėnesį.

Pauliaus Peleckio / BNS nuotr./Dalia Grybauskaitė
Pauliaus Peleckio / BNS nuotr./Dalia Grybauskaitė

Antroje vietoje rikiuojasi NBA žvaigždė krepšininkas Jonas Valančiūnas su 176 tūkst. sekėjų. Centras dar neaktyvesnis nei prezidentė – paskutinė žinutė paskelbta pernai liepą.

Trečias – buvęs užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius su 133 tūkst. sekėjų. Įvertinus sekėjų būrį ir aktyvumą, politiką galima vadinti lietuviško „Twitter“ lyderiu – nuo 2012 m. jis yra parašęs beveik 9 tūkst. žinučių, aktyvus yra kone kasdien.

Už jo rikiuojasi prezidentas Gitanas Nausėda su 120,5 tūkst. sekėjų ir NBA žaidęs krepšininkas Donatas Motiejūnas su 94,8 tūkst. Abiejų vyrų paskyros yra naudojamos santykinai aktyviai.

Į neoficialų dešimtuką patenka ir plaukikė Rūta Meilutytė (82,3 tūkst. sekėjų), premjerė Ingrida Šimonytė (79,7 tūkst. sekėjų), buvęs politikas ir verslininkas Antanas Guoga, tviteryje naudojantis vardą, su kuriuo išgarsėjo prie pokerio stalo – Tony G (77,8 tūkst. sekėjų).

Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr./Antanas Guoga
Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr./Antanas Guoga

Buvęs krepšininkas Martynas Pocius turi 70 tūkst. sekėjų armiją. Vyras šiuo metu dirba NBA Denverio „Nuggets“ klube.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis turi 64,5 tūkst. sekėjų.

Už dešimtuko ribos lieka kiek netikėtas atvejis – Lietuvoje plačiau nežinomas, tačiau e-sporto bendruomenėje garsus Aurimas Pipiras, naudojantis slapyvardį Bymas, „Twitter“ turi 50,4 tūkst. sekėjų. Kaip 15min teigė šios srities entuziastai, „CS:Go“ žaidėjas Bymas galėtų būti vadinamas žinomiausiu Lietuvos e-sportininku.

Tuo tarpu gerokai plačiau pasaulyje ir Lietuvoje žinoma NBA žvaigždė Domantas Sabonis turi 49,3 tūkst. sekėjų.

Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr./Domantas Sabonis
Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr./Domantas Sabonis

Tiesa, greičiausiai tuo nereikėtų stebėtis, nes „Twitter“, panašu, yra savitas pasaulis – daugelis šalyje plačiai žinomų asmenų, jei čia tokią paskyrą ir turi, aplink save subūrę tik iki kelių tūkstančių sekėjų srautą.

Tuo tarpu plačiuosiuose ratuose mažiau žinomi, tačiau realiu sprendimų priėmimu užsiimantys žmonės, gali pasigirti didesne sekėjų armija.

Štai dabartinis Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės patarėjas užsienio politikos klausimais Rolandas Kačinskas turi 31,4 tūkst. sekėjų. Nors mažiau politika besidomintiems žmonėms patyręs diplomatas, buvęs ambasadorius Graikijoje yra menkai žinomas, tačiau jo žinutės įdomios nemažam ratui sekėjų iš užsienio.

Arno Strumilos / 15min nuotr./Aivaras Abromavičius
Arno Strumilos / 15min nuotr./Aivaras Abromavičius

34 tūkst. sekėjų turi ir Lietuvoje verslininkas Aivaras Abromavičius, anksčiau užėmęs ekonomikos ministro pareigas Ukrainos vyriausybėje. Jis lietuviams nėra negirdėtas, jį yra kalbinę šalies žiniasklaidos kanalai, tačiau įprastiniu populiarumu tikrai negali varžytis su aukšto rango vietos politikais. Tiesa, bent jau „Twitter“ jo pozicijos gerokai stipresnės.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas turi 34,8 tūkst. sekėjų, buvęs eurokomisaras Vytenis Andriukaitis 27,4 tūkst. sekėjų, o dabartinis Lietuvos eurokomisaras Virginijus Sinkevičius – 32,1 tūkst. sekėjų.

Į sąrašą neįtraukėme organizacijų, nors kai kurios gali pasigirti nemenku sekėjų skaičiumi – pavyzdžiui, Užsienio reikalų ministerija turi 108 tūkst. sekėjų, Kauno „Žalgirio“ krepšinio komanda turi daugiau nei 100 tūkst. sekėjų, Vyriausybė – apie 40 tūkst.

Nėra prielaidų, kad kažkas smarkiai keistųsi

Politologas Linas Kojala, pats „Twitter“ platformoje turintis 15 tūkst. sekėjų, 15min teigė, kad šiuo tinklu pradėjo naudotis prieš keletą metų, dėl to, kad tai yra terpė anglų kalba diskutuoti tomis temomis, kurios yra aktualios Lietuvai ir regionui.

„Apskritai per maždaug 5-6 metų „Twitter“ tapo platforma, kurioje informacija paskelbiama pirmiausiai, tai įdomu politikos mokslininkams, žurnalistams, dirbantiems su politikos temomis. Ja labai aktyviai naudojasi ir sprendimų priėmėjai ir kiti aktyvūs politinio proceso dalyviai“, – pabrėžė jis.

Politologas priminė, kad daug postūmio šios platformos žinomumui suteikė buvęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas. Jo valdymo metu ši platforma tapo kone pirminiu ir dažnai nefiltruotu šaltiniu, iš kurio būdavo galima susidaryti įspūdi apie prezidento nuomonę išorės ir vidaus politikos klausimais. Neretai – ir tiesiog gyvenimiškais klausimais.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Donaldas Trumpas
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Donaldas Trumpas

Tačiau tai – JAV politiniai reikalai. Daugelis Lietuvos politikų šiame socialiniame tinkle nekuria beveik jokio turinio.

Paklaustas, ar jaunoji, anglų kalbą geriau mokanti politikų karta ilgainiui lems didesnį „Twitter“ naudojimą Lietuvoje, L.Kojala neskubėjo to prognozuoti.

Anot jo, tam tikrų institucijų pareigūnai, ypač aukščiausius su užsienio politika susijusius postus užimantys asmenys, šioje platformoje pakankamai aktyviai reiškiasi jau dabar. L.Kojala priduria, kad užimamos pareigos yra labai svarbus populiarumo tviteryje veiksnys.

„Galbūt ateityje jie bus dar aktyvesni, nes tai yra temos, kurios globalios, kuriose Lietuvos balsas dėl įvairių aplinkybių yra vis labiau girdimas ir norint prisidėti prie diskusijos, kuri neretai vėliau virsta į straipsnius, televizinius interviu ir panašiai – tai kone yra darbo dalis“, – sakė jis.

Tačiau su tarptautiniais santykiais nesusiję politikai greičiausiai per daug į šį socialinį tinklą veržtis ir toliau neskubės, mano pašnekovas.

Tai nėra jų darbo dalis, o ir potencialių rinkėjų čia taip pat nėra daug.

Valdo Kopūsto / 15min nuotr./Politologas Linas Kojala
Valdo Kopūsto / 15min nuotr./Politologas Linas Kojala

A.Žakas: kai pasaulis jungėsi prie „Twitter“, Lietuva dar atradinėjo „Facebook“

Rinkodaros agentūros „Soma agency“, labiausiai besikoncentruojančios į socialinių tinklų rinkodarą, vadovas Arijus Žakas 15min teigė, kad sunku būtų nustatyti vieną priežastį, kodėl „Twitter“ tarp lietuvių nėra toks populiarus kaip kiti socialiniai tinklai.

„Twitter“ naudojamas daugiausiai anglakalbės auditorijos, taip pat ir populiariausi lietuviai čia savo turinį taip pat daugiausiai skelbia angliškai, nes didelė dalis auditorijos yra užsieniečiai. Tačiau pašnekovas nemano, kad tai lėmė kalbos barjeras – nemaža dalis lietuvių angliškai bent jau skaito be problemų.

Arijus Žakas/Andriaus Ufarto nuotr.
Arijus Žakas/Andriaus Ufarto nuotr.

„Žmonės labiausiai mėgsta skaityti turinį savo gimtąja kalba, taip yra visame pasaulyje. Manau, kad yra per mažai lokalių turinio kūrėjų, kurie paverstų šį socialinį tinklą masiniu. Gali būti, kad mes tiesiog neradome pakankamai argumentų būti „Twitter“, kai naudojome visa kita“, – kalbėjo A.Žakas.

2008 m. Lietuvoje bandyta išpopuliarinti vietinį „Twitter“ kloną blakė.lt Lietuviškuoju „Twitter“ jį įvardijo ir patys projekto autoriai – jis taip pat buvo paremtas trumpomis 140 simbolių žinutėmis.

„Vietiniai produktai dažniausiai yra maloniau naudojami, nes projekto kūrėjai žino, ko nori tauta“, – tuo metu laikraščiui „Verslo žinios“ kalbėjo blakė.lt projekto vadovas Aurelijus Valeiša.

Vis dėlto, galimybė reikšti savo mintis trumpomis blakėmis lietuviškai tautiečių pernelyg nesužavėjo – šis projektas netrukus buvo nutrauktas.

Toks socialinio tinklo formatas taip pat tarsi galėtų būti priežastis, kodėl jis nėra labai populiarus – skirtingai nei kitur, čia dominuoja tekstas, žinutėse beveik nėra vaizdinės informacijos.

Su tuo, kad socialinio tinklo specifika yra ne kiekvienam, sutinka ir L.Kojala.

Tviterio specifika kai kam galbūt yra nepatraukli dėl pakankamai ribotų ženklų skaičiaus, būtinybės būti labai preciziškiems. Arba tokiu atveju rašyti tvytą po tvyto ir surašyti kone straipsnio ilgio rinkinį iš atskirų žinučių. Tai yra specifinė komunikacija ir ne visiems ji yra patraukli. Bet ją perpratus, galima pasiekti rezultatų, jeigu tuos rezultatus matuotume per sekėjus“, – kalbėjo jis.

15min iliustracija/Lino Linkevičiaus paskyra
15min iliustracija/Lino Linkevičiaus paskyra

Šio socialinio tinklo nepopuliarumą taip pat iš dalies galėjo lemti interneto paplitimo Lietuvoje kontekstas.

A.Žakas sako kadaise turėjęs panašią diskusiją su savo komandos nariais – prieita išvados, kad kai apie 2008 m. pasaulis pradėjo aktyviau domėtis „Twitter“, lietuviai tik pradėjo masiškai atrasti socialinį tinklą „Facebook“.

„Naudotis ir „Facebook“, ir „Twitter“ būtų sudėtinga. Jeigu tu jungiesi prie socialinio tinklo, kuriame nėra tau aktualaus turinio, motyvacijos jame būti kaip ir nėra. Pagrindinis klausimas žmogui nusprendžiant, kokią platformą naudoti – ko jis tikisi ir ko jam reikia. Yra daug žmonių, lietuvių, kurie „Twitter“ naudoja pakankamai specifiškai, domisi tuo, kas vyksta pasaulyje, ir tai jiems yra pagrindinis socialinis tinklas, tai jiems yra aktualu“, – pabrėžė specialistas.

„Twitter“ yra apie kas yra čia ir dabar, apie naujienas, apie tai, kas aktualu. Jis yra kitoks – jis yra rimtesnis, turi visiškai kitokią logiką“, – lygino jis.

Ar E.Musko užmojai patrauks lietuvius?

L.Kojalos paskyra „Twitter“ neturi mėlynos varnelės – tai reiškia, kad jis socialiniame tinkle nėra patvirtinęs savo tapatybės. Toks ženklelis bent jau teoriškai turėtų atskirti apsimetinėtojus nuo tikrų oficialių asmenų.

„Twitter“ paieškoje galima rasti dar vieną Liną Kojalą – paskyrą be nuotraukos, turinio ir sekėjų. Tad bent jau kol kas žinomam politologui dėl imituotojų neturėtų kilti bėdų.

Visgi, paklaustas ar mokėtų 8 JAV dolerius už mėlyną patvirtinimo varnelę, jis teigė apie tai kol kas neturėjęs laiko pagalvoti, nes pastarosios savaitės E.Musko komunikacija apie socialinio tinklo ateitį buvo nelabai aiški.

Patvirtinimas iki šiol būdavo suteikiamas tik tam tikro tipo viešoms ir populiarioms paskyroms – profilis turėdavo atitikti „autentiškumo, matomumo ir aktyvumo“ kriterijus, tačiau už tai nereikėdavo mokėti.

Taip pažymėtas paskyras turi daugelis šiame tinkle aktyvių Lietuvos politikų. L.Kojalos nuomone, yra būdas „atskirti pelus nuo grūdų“ ir neleisti apsimetinėti kitais asmenimis.

„Jeigu tai bus bandoma keisti, klausimas, ar nesugrius šita piramidė. <...> Kol kas sunku matyti sisteminį pasiūlymą kas keisis, nes E.Musko komunikaciją gana sunku šiomis dienomis susekti“, – 15min kalbėjo jis.

Tuo tarpu A.Žakas teigia, kad daug įtakos tolesniam „Twitter“ populiarumui ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje turės nebūtinai vien bendrovės ir jos lyderio pastangos.

Gali būti, kad mes tiesiog neradome pakankamai argumentų būti „Twitter“, kai naudojome visa kita

Anot jo, vartotojai toli gražu ne visada puola prie naujovių, kurias jiems žada didžiųjų kompanijų vadovai – štai, pavyzdžiui, „Meta“ ir jos vadovas Markas Zuckerbergas apie būsimą virtualios realybės pasaulį „Metaverse“ kalba ženkliai entuziastingiau nei potencialūs to pasaulio vartotojai.

Pašnekovas taip pat prisiminė per pandemiją išpopuliarėjusią inovatyvią garso pokalbiais paremtą socialinę platformą „ClubHouse“. Prie jos kaip vartotojui prisijungus E.Muskui, jos naudotojų padaugėjo nuo 3,5 iki 8,1 mln. Nors kai kas „ClubHouse“ įsivaizdavo kaip naujos socialinių tinklų eros pranašę, populiarumo burbulas netruko subliukšti.

Tad naujajam „Twitter“ savininkui nereikėtų nustebti, jei vartotojai pradės rinktis kitas platformas.

„Šiai sekundei sudėtinga suprasti, kuria kryptimi jie nukeliaus su savo vizija. Nors dabartiniai įvykiai vienareikšmiškai, bent jau trumpuoju laikotarpiu, pritraukia vartotojų dėmesį, tačiau kur pasuks bendra interneto evoliucija, galima nebent spėlioti“, – komentavo A.Žakas.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką