Dabar populiaru
Tiesiogiai
Tiesiogiai
15min be reklamos
Publikuota 2022 10 07, 16:25

Lietuvoje vykusios mokslinės konferencijos organizatoriai: Ukrainos suklestėjimui turime ruoštis jau dabar

Vilniuje vykstančioje tarptautinėje mokslinėje optoelektronikos konferencijoje APROPOS 18 dalyvaujantis ukrainietis dr. Andrey’us Kadashchukas sako, kad karas jo šalies mokslo infrastruktūrai padarė daug žalos, ypač rytuose. Dalis Ukrainos mokslininkų turėjo nutraukti savo darbą arba pasitraukti į Vakarus. Vis dėlto net esant tokiai situacijai ukrainietis ir jo kolegos mokslininkai iš kitų šalių įžvelgia šviesiąją reikalo pusę.
Tarptautinė konferencija APROPOS
APROPOS konferencija / Irmanto Gelūno / BNS nuotr.

Konferencijoje – ypatingas dėmesys Ukrainai

Siekdami pabrėžti iššūkius, su kuriais dėl karo susiduria Ukrainos mokslininkai, tarptautinės mokslinės konferencijos APROPOS 18 organizatoriai Fizinių ir technologijos mokslų (FTMC) antrąją konferencijos dieną pradėjo specialia sesija „Liublino skaitymai“, skirta solidarumui su Ukrainos mokslininkais išreikšti.

Kas dvejus metus Vilniuje vykstančioje konferencijoje įprastai būdavo įterpiamas jungtinis Lietuvos ir Lenkijos seminaras, pabrėžiantis šių šalių bendradarbiavimo svarbą ir istoriją. Šiemet šią sesiją buvo nutarta skirti Ukrainos palaikymui ir supažindinimui su istoriniais faktais, kuriuos konferencijos dalyviams pristatė Vilniaus universiteto (VU) rektorius, istorikas prof.

Irmanto Gelūno / BNS nuotr./Prof. Rimvydas Petrauskas
Irmanto Gelūno / BNS nuotr./Prof. Rimvydas Petrauskas

.

Pasak APROPOS 18 konferencijos organizacinio komiteto pirmininko, FTMC direktoriaus prof. habil. dr. Gintaro Valušio, dabartinis geopolitinis kontekstas yra toks, kad abejonių, kam specialioji sesija šį kartą turi būti skirta, nekilo.

„APROPOS konferencija turi specialią sekciją „Liublino skaitymai“ (angl. Lublin Readings), skirtą Lietuvos ir Lenkijos mokslininkų bendradarbiavimui. Šįkart jos kontekstą formavo karas Ukrainoje. Esame dėkingi, kad VU rektorius, prof. Rimvydas Petrauskas sutiko perskaityti istorinę paskaitą fizikų ir technologų bendruomenei, susirinkusiai iš įvairių valstybių, ir atskleisti istorinius faktus, koks senas ryšys sieja Lietuvą, Lenkiją ir Ukrainą ir kiek ta bendra istorija lėmė šiuolaikinės, suverenios Ukrainos susiformavimą. Norime atkreipti labiau nutolusių šalių dėmesį į Ukrainos mokslo potencialą ir iššūkius, su kuriais ši šalis dabar susiduria“, – sakė prof. habil. dr. G. Valušis.

Irmanto Gelūno / BNS nuotr./FTMC direktorius prof. habil. dr. Gintaras Valušis
Irmanto Gelūno / BNS nuotr./FTMC direktorius prof. habil. dr. Gintaras Valušis

Tam pritarė ir specialią sesiją atidaręs Lenkijos ambasadorės Lietuvoje pirmasis patarėjas Andrzejus Dudzińskis. Anot jo, šiuo metu gyvename tokiu laikotarpiu, kai Ukrainą privalome remti visomis įmanomomis priemonėmis ir visose srityse. Taip pat ir moksle.

Šiuo metu gyvename tokiu laikotarpiu, kai Ukrainą privalome remti visomis įmanomomis priemonėmis ir visose srityse.

„Tiek mes, tiek visa Europos Sąjunga privalo demonstruoti solidarumą ir būti patikimais Ukrainos sąjungininkais. Mes privalome stengtis Ukrainos mokslininkams suteikti stažuotes, siūlyti projektams įgyvendinti reikalingas stipendijas, padėti jiems išlaikyti aukštą profesinį lygį. Pasibaigus karui, nugalėjus Rusiją, tie mokslininkai grįš į savo šalį sukaupę daug patirties, leisiančios sparčiau atkurti Ukrainos mokslo sistemą ir atstatyti šalį“, – sakė A Dudzińskis.

Irmanto Gelūno / BNS nuotr./Lenkijos ambasadorės Lietuvoje pirmasis patarėjas Andrzejus Dudzińskis
Irmanto Gelūno / BNS nuotr./Lenkijos ambasadorės Lietuvoje pirmasis patarėjas Andrzejus Dudzińskis

Jo tėvynainis, habil. dr. Wojciechas Knapas iš Varšuvos Terahercų technologijų tyrimų ir pritaikymo centro, su Lietuvos kolegomis FTMC bendradarbiaujantis jau 20 metų, taip pat yra įsitikinęs būtinybe padėti Ukrainai ir jos mokslininkams.

„Šalies mokslininkų bendruomenė gali formuotis ir kurtis šimtus metų, tai ilgas procesas. Tačiau jai sunaikinti pakanka vos kelių dienų. Esu įsitikinęs, kad privalome padėti Ukrainai išsaugoti tą žmogiškojo intelekto kapitalą ir išgyventi be galo sudėtingą istorijos tarpsnį“, – sakė habil. dr. W. Knapas.

Mokslo pasaulyje gerai žinomas tyrėjas iš Lenkijos teigia, kad pagalba vieni kitiems ir glaudus bendradarbiavimas gali padėti sukurti sprendimus, kurie ateityje nustebintų ir visą Europą.

Ukraina nori glaudesnio bendradarbiavimo

Savo ruožtu vienintelis konferencijoje Vilniuje viešintis mokslininkas iš Ukrainos dr. A. Kadashchukas, APROPOS 18 dalyviams skaitęs pranešimą apie krūvio nešiklio užimtų būsenų tankio stebėjimus netvarkinguose organiniuose puslaidininkiuose, teigia, kad didesnė Ukrainos mokslininkų dalis visgi liko savo šalyje ir stengiasi tęsti pradėtus darbus. Tiesa, tai nėra lengva.

„Dėl karo tapo sunku arba visai neįmanoma gauti eksperimentams reikalingų medžiagų. Be to, ėmė labai stigti finansinių resursų. Kaip žinoma, mokslas yra nepigus užsiėmimas“, – pasakojo dr. A Kadashchukas.

Irmanto Gelūno / BNS nuotr./Dr. Andrey’us Kadashchukas
Irmanto Gelūno / BNS nuotr./Dr. Andrey’us Kadashchukas

Vokietijoje Bairoito (Bayreuth) universitete ir IMEC centre Belgijoje pastaruoju metu dirbantis mokslininkas tvirtina, kad nepaisant Rusijos sukelto karo didžioji Ukrainos mokslo infrastruktūros dalis liko nepažeista, todėl pasibaigus karui Ukrainos mokslo bendruomenė galės pakankamai nesudėtingai atkurti savo veiklą. Tačiau jai labai reikės ir Vakarų pagalbos.

„Mums labai reikia ir ateityje reikės bendradarbiavimo su Europa. Ne tik dėl galimybės gauti lėšų tyrimams, bet ir dėl ekspertinių žinių. Pavyzdžiui, rašant projekto paraišką finansavimui gauti reikia turėti, kas įvertintų ir pasakytų, ar viskas tinkamai parengta“, – pabrėžė dr. A Kadashchukas ir pridūrė, kad mokslo bendruomenės dėmesys jo šaliai yra itin vertingas ir suteikia vilties, kad ateis metas ir naujai Ukrainos mokslo pasaulio pradžiai.

Kad Vilniuje vykstanti mokslinė konferencija APROPOS gali palengvinti Ukrainos mokslo atsigavimą, neabejoja ir konferencijos organizacinio komiteto pirmininkas, FTMC direktorius prof. habil. dr. G. Valušis. Anot jo, savo laiku Lietuva irgi patyrė, kaip yra sunku stotis ant kojų ir kokie yra svarbūs ryšiai su partneriais Europoje.

Irmanto Gelūno / BNS nuotr./Prof. habil. dr. Gintaras Valušis
Irmanto Gelūno / BNS nuotr./Prof. habil. dr. Gintaras Valušis

„Mūsų konferencija tapo įrankiu, leidusiu megzti santykius su kolegomis užsienyje ir paspartinti mūsų šalies mokslo pažangą. Dabar APROPOS 18 yra vieta, kur gali susitikti panašią temą nagrinėjantys, bet skirtingus priėjimus pasirinkę mokslininkai, ir tai sukuria naują kokybę. Taip po metų kitų atsiranda visiškai nauji projektai, kuriantys didžiulę pridėtinę vertę. Šia platforma galės pasinaudoti ir Ukrainos mokslo bendruomenė, kurios suklestėjimui privalome ruoštis iš anksto“, – konferencijos naudą ir prasmę pabrėžė prof. habil. dr. G. Valušis.

Aštuonioliktąjį kartą vykusi mokslinė konferencija APROPOS 18, vertinama kaip viena geriausių ir laukiamiausių savo srityje, truko beveik savaitę. Joje dalyvavo geriausi optoelektronikos specialistai iš viso pasaulio, kurie skaitė pranešimus, dalyvavo praktiniuose mokymuose ir stendinėse pranešimų sesijose. Kita pažangių savybių ir procesų optoelektroninėse medžiagose bei sistemose konferencija Vilniuje įvyks 2024 metais.

Renginiui įgyvendinti finansinę paramą suteikė Lietuvos mokslo taryba (LMTLT), sutarties Nr. S-MOR-22-12.

Specialusis projektas

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką