Sidabriškieji debesys unikalūs tuo, jog susiformuoja ne apatinėje (kaip visi mums įprasti debesys), o viršutinėje atmosferos dalyje, net 75–85 km aukštyje.
Meteo.lt primena, kad priimta laikyti, jog nuo 100 km prasideda kosminė erdvė (Žemės atmosfera tokiame aukštyje ypač reta).
Šiuos debesis galima išvysti ne kiekvieną naktį. Dar mažiau naktų pasitaiko, kai jie atrodo labai ryškūs ir apimantys visą šiaurinį horizontą.
Kaip pataria Meteo.lt, sidabriškųjų debesų nakties danguje reiktų ieškoti maždaug tarp vidurnakčio ir 3 val. nakties. Jeigu pasiseks, pamatysite melsvai sidabrišką švytėjimą.
„Nors sidabriškieji debesys stebimi kiekvieną vasarą bent po keletą kartų, šių debesų atsiradimas nėra visiškai išaiškintas (dėl labai didelio jų aukščio). Tyrimai su raketomis parodė, kad net ir labai aukštai atmosferoje kaupiasi vandens garai, kurie prie ypač žemos temperatūros virsta į smulkius ledo kristalus. Kadangi maždaug 80 km aukštyje virš žemės paviršiaus Saulė tebešviečia, kristalai išsklaido jos šviesą. Vis dėlto žydrai sidabriškas švytėjimas – tai ne tik išsklaidyta Saulės šviesa, bet, sprendžiant pagal jos spektrą, tai lemia dar ir ledo kristalų fotoliuminescencija veikiant ultravioletinei spinduliuotei“, – feisbuke rašo Meteo.lt
