Sparčiai nyksta verslinės žuvys
Trijų Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) universitetų – Stenfordo, Prinstono ir Berklio – mokslininkai birželio pabaigoje paskelbė studiją, kurioje perspėja apie masinį rūšių nykimą, kokio planeta nematė nuo tada, kai išnyko dinozaurai. Šio reiškinio ženklai stebimi ir Lietuvoje.
„Kai palyginame duomenis, Žuvinto gamtiniame rezervate buvusius prieš 10–30 metų, ir tuos, kurie yra dabar, matome, kad nyksta net ir tos paukščių rūšys, kurios neturėtų to daryti. Daugiausia omenyje turiu pievų ir pelkių paukščių rūšis, kurios Žuvinte turi lygiai tas pačias gyvenimo sąlygas, kaip ir prieš kelias dešimtis metų. [...] Klausimas – kodėl? Greičiausiai atsakymas paprastas – jos nyksta visame savo paplitimo areale. Tai – didelė problema“, – tikina A. Pranaitis.
Nykstančių rūšių sąrašus sudarinėjančios Pasaulio gamtos apsaugos organizacijos duomenimis, kas ketvirtai rūšiai Europoje gresia išnykimas
Pabrėžiama, kad žinduolių, žuvų, paukščių, roplių ir varliagyvių būklės skaičiavimams buvo naudojami labai konservatyvūs, t. y. optimistiniai, rodikliai, bet, nepaisant to, tyrimo rezultatai kelia nerimą. Pasak minėto tyrimo autorių, jei nebus imtasi skubių priemonių, skaudžias biologinės įvairovės nykimo pasekmes žmonija tiesiogiai pajus jau po trijų kartų.
Nykstančių rūšių sąrašus sudarinėjančios Pasaulio gamtos apsaugos organizacijos duomenimis, kas ketvirtai rūšiai Europoje gresia išnykimas. Organizacijos atstovė Ana Nieto dalyvavo, rengiant neseniai paviešintą pirmąjį išsamų Europos jūrinių rūšių būklės vertinimą.
„Vertinome žuvų nykimo greitį ir kas joms kelia didžiausią grėsmę. Rezultatai rodo, kad beveik 8 proc. rūšių gresia išnykimas. Dauguma šių žuvų yra verslinės: lašiša, menkė, atlantinis tunas. Tai – tokios žuvys, kurias valgome. Vertinimas rodo, kad didžiausia grėsmė yra pergaudymas. Tai – ir tikslingas žvejojimas, ir vadinamoji priegauda, kai į tinklus patenka kitos žuvys ir jų atsikratoma. Tai pagrindinė priežastis“, – nurodo A. Nieto. Ji priduria, kad yra ir kitų grėsmių: tarša, pakrančių vystymas.
Nyksta gyvybiškas funkcijas atliekantys vabzdžiai
Žinoma, augalai ir gyvūnai nyksta ne tik dėl to, kad juos pernelyg intensyviai naudojame maistui. Pastarųjų 500 metų pokyčius iliustruojančiame žemėlapyje ryškiai raudonuoja visos vadinamosios išsivysčiusios šalys. Tai – regionai, kuriuose biologinės įvairovė susitraukė trečdaliu. Tai vyksta ir dėl to, kad dėl miestų plėtros, intensyvaus žemės ūkio ir taršos sunaikinamos rūšims išgyventi būtinos gamtinės buveinės. 75 proc. Europos gamtinių buveinių būklė įvardijama kaip prasta. Naujausioje Europos gamtos būklės ataskaitoje išskiriamos ypač skurstančios natūralios pievos Lietuvoje.
„Ar balansas tarp natūralių ekosistemų ir intensyvaus ūkininkavimo nėra pažeistas? Manau, kad tai padaryta jau seniai ir turime labai griežtai pasižiūrėti į tai, kad ūkininkaujame ne tik sau, bet ir tam, kad išlaikytume šiokį tokį ekosistemos balansą“, – atkreipia dėmesį A. Pranaitis.
Mokslininkai pažymi, kad įvertinti biologinės įvairovės būklę – nelengva. Dažnai tam nepakanka duomenų. Istoriškai labiau tyrinėtos vadinamos „charizmatiškos“ rūšys – paukščiai ir žinduoliai. Paradoksalu, tačiau tarp sparčiai nykstančių organizmų, apie kuriuos labai trūksta informacijos, yra bitės, nuo kurių priklauso ir mūsų apsirūpinimas maistu. Kaip pasakoja prof. W. Steffenas, vienas iš rodiklių, naudojamų, vertinant rūšių nykimo greitį, – ekosistemos nepaliestumo indeksas. Jis padeda apskaičiuoti, kiek gamta pajėgi atlikti vieną ar kitą funkciją.
„Prarandame rūšis, kurios būtinos mums patiems dabar, pavyzdžiui, bitės. Sistema nebėra tokia atspari, kad užkirstų kelią pokyčiams. Pateiksiu palyginimą – įsivaizduokite lėktuvą, kuriame yra daug varžtelių. Jūs imate juos išsukinėti. Kurį laiką lėktuvas vis dar skrenda, bet išsukus vieną – esminį – varžtelį nukrenta sparnas. Tą patį darome su biosfera. Deja, nežinome, kur toji riba – kiek biologinės įvairovės galime prarasti, kol tikrai pateksime į didelę bėdą“, – pabrėžia mokslininkas.
Puikus būdas saugoti gamtą – pastatų apželdinimas
Siekiant išsaugoti gamtos elementus, nuo kurių priklauso planetos gyvavimas, steigiamos saugomos teritorijos. Gamtininkai imasi ūkininkų vaidmens ir šienauja apleistas natūralias pievas, kad jos nevirstų krūmynais. Verslinių žuvų žvejyba ribojama, leidžiant atsikurti jų populiacijoms. Kai kurias rūšis bandoma veisti nelaisvėje, tačiau A. Pranaits sako, kad to nepakanka.
Šiųmetės Europos žaliosios sostinės Bristolio gyventojai, važiuojantys dviračiu ar atnešę prie rūšiavimo konteinerių senas stalines lempas ir gofruoto kartono pakuotes, nustemba ir susigėsta
„Tiesiog nėra įmanoma išsaugoti rūšių, jei apsaugos priemonės bus taikomos vien tik saugomose teritorijose ir nebus imamasi labai aktyvių veiksmų už saugomų teritorijų ribų. Labai dažnai net nežinome konkrečių priežasčių, dėl kurių rūšys nyksta. Tuomet pats geriausias būdas – ne saugoti rūšį tiesiogiai (žinoma, tai irgi labai svarbu), bet išsaugoti jos gyvenamą aplinką“, – tvirtina pašnekovas.
Kaip minėta pasakojimo pradžioje, gamtos sąskaita besiplečiantys miestai irgi galvoja, kaip išsaugoti biologinės įvairovės saleles betono džiunglėse. Vienas tokių būdų – privalomas renovuojamų, naujų, arba komercinių pastatų apželdinimas. Europos žaliųjų stogų ir sienų federacijos duomenimis, pernai jų plotas siekė beveik 96 mln. kv. m. Tokių stogų daugiausia Vokietijoje ir Šveicarijoje. Pasak federacijos atstovės Veros Enzi, dalis jų skirti būtent biologinės įvairovės apsaugai.
Ji nurodo, kad stogai yra kelių rūšių, todėl kiekvienas gali sau pasirinkti tinkamiausią variantą. V.Enzi teigimu, vadinamieji ekstensyvieji žalieji stogai yra ypač populiarūs, nes yra lengvi, paprastai įrengiami ir prižiūrimi. Taip pat yra intensyvieji stogai, kurie reikalauja daug investicijų, gali būti netgi paversti į parkus.
„Tačiau yra tarpinis variantas (man jis ypač įdomus), nes suteikia daug galimybių prisidėti prie miesto bioįvairovės palaikymo, sudaryti sąlygas augalus apdulkinantiems vabzdžiams ir kitiems bestuburiams, pavyzdžiui, vorams. Tokie stogai pasižymi ypač dideliu rūšių skaičiumi. Juos gana lengva prižiūrėti, nes tikslas – įkurdinti ilgalaikę, funkcionuojančią ekosistemą ant stogo. Šios technologijos tikslas – grąžinti gamtą į miestus“, – sako V. Enzi.
W. Steffenas: reikia tinkamai išrinkti politikus
Autoriai, atlikę minėtą tyrimą, skelbiantį apie masinio rūšių nykimo pradžią, teigia, kad sustabdyti šiuos negrįžtamus procesus dar įmanoma, bet laiko liko nedaug. Aptariant sprendimus pastebima, kad be mokslinių įrodymų ir ambicingų aplinkosaugos priemonių, būtina kitokiomis vertybėmis pagrįsta politika.
„Kaip ne specialistas turiu pasakyti, kad tai įmanoma tik demokratinėje politinėje sistemoje. Reikia, kad žmonės imtų gamtą vertinti kaip svarbų dalyką ir pradėtų rinkti politikus, kurie sutinka, jog reikalinga stipri ekonomika, tačiau ne mažiau svarbu – turėti etinius principus, padedančius nuspręsti, kokiu būdu ją vystyti. Reikia, kad ekonomika nebūtų vienintelis matas. Tai – etikos aspektas“, – įsitikinęs mokslininkas.
Jo nuomone, labai įdomu stebėti, kas vyksta socialiniuose tinkluose ir kaip keičiasi dalykai, kurie formuoja žmonių nuostatas. Anot jo, keičiasi tradicinės politinės sistemos, visuomenė, todėl mūsų laukia labai įdomūs laikai.
Šiųmetės Europos žaliosios sostinės Bristolio gyventojai, važiuojantys dviračiu ar atnešę prie rūšiavimo konteinerių senas stalines lempas ir gofruoto kartono pakuotes, nustemba ir susigėsta. Juos apsupę savivaldybės darbuotojai perdainuoja grupės ABBA dainą, dėkodami už tai, kad jie padeda tausoti gamtą ir kabina ant kaklo simbolinį medalį.
Žinant, kad žmogus yra viena iš nedaugelio rūšių, kurių vis daugėja, o pastangų išsaugoti tai, kas palaiko gyvybę, trūksta, dėkoti tiems, kurie daro bent tiek, tikrai yra už ką.
