2026-03-08 12:38

Medicinos studentai ir kraujo baimė: ar nualpę pirmakursiai turi atsisveikinti su svajone?

Kai kuriems medicinos ir slaugos studijų pirmakursiams pirmieji susidūrimai su krauju ar adatomis tampa rimtu išbandymu – kartais jie net apalpsta. Psichologas Vytautas Jurkuvėnas sako, kad tokia reakcija nebūtinai reiškia silpną motyvaciją – kartais tai tiesiog fiziologinis organizmo atsakas. O su studentais dirbanti dėstytoja Indrė Čergelytė-Podgrušienė tikina, kad baimė dažniausiai sumažėja per žinias, praktiką ir pripratimą, todėl turima baimė dar nereiškia, kad svajonę tapti mediku teks pamiršti.

Šio straipsnio įgarsinimo gali klausyti tik 15min prenumeratoriai

Prenumeruoti
Iš nosies bėgantis kraujas gali būti ir rimtos būklės simptomas
Iš nosies bėgantis kraujas gali būti ir rimtos būklės simptomas / Shutterstock nuotr.

„Fobija ir baimė yra skirtingi dalykai. Baimė – tai normalus jausmas, emocija, reakcija į vienokį ar kitokį įvykį ar situaciją. Fobija – tai jau stipresnė reakcija, kuri pradeda trikdyti žmogaus gyvenimą: kasdienes funkcijas, socialinį gyvenimą ar kitus svarbius aspektus. Ji tampa ne tik nemaloni, bet ir ribojanti“, – 15min pasakojo VU Filosofijos fakulteto psichologijos docentas dr. Vytautas Jurkuvėnas.

Shutterstock nuotr./Operacinė
Shutterstock nuotr./Operacinė

Pasak sveikatos informacijos svetainės „Healthline“, hemofobiją (ekstremalią kraujo baimę) turi 3–4 procentai populiacijos, o tripanofobiją (neracionalią adatų ir injekcijų baimę) turi dar daugiau – maždaug 10 procentų suaugusiųjų.

Matant šiuos skaičius, nestebina, kad į medicinos studijas įstojęs jaunuolis gali netikėtai savyje atrasti kraujo ar adatų baimę. Kodėl ji kyla? Ar studentai iš tiesų dažnai nualpsta pamatę kraują? Ar šias baimes įmanoma įveikti, o gal kai kuriems jau verta svarstyti kitą karjeros kelią?

Pranešti klaidą
Sėkmingai išsiųsta
Dėkojame už praneštą klaidą