Ankstesnės pasakojimo dalys
Bet nesėkmingų skrydžių ir avarijomis pasibaigusių sovietinių raketų startų būta itin daug. Pavyzdžiui, „Zond-6“ pakartojo tą patį skrydį su vėžliais ir vabzdžiais, tačiau sudužo leisdamasis ant Žemės. „Zond-7“ raketa susprogo starto metu. Iš pradžių planuota, kad šiuo kosminiu aparatu sovietų kosmonautai pirmą kartą, anksčiau už amerikiečius, skris į Mėnulio orbitą, tačiau vėliau šio plano atsisakyta, suvokus, jog technika nėra pakankamai patikima, kad ja būtų galima surizikuoti skraidinti žmones.
Dar prasčiau sovietams sekėsi vykdyti antrąją Mėnulio programą, kurios tikslas buvo išsilaipinti ant Žemės palydovo paviršiaus. Ir didžiausia problema tapo tam tikslui skirtos raketos nešėjos N-1 sukūrimas. Pagal paskirtį, gabaritus ir galią ją galima lyginti su amerikiečių „Saturn V“. Penkių pakopų 105,3 m ilgio gigantė su degalais svėrė per 2,7 tūkst. tonų. Eskizuose ir brėžiniuose ši raketa atsirado dar 1961–1962 metais. Tačiau metai bėgo, o projekto įgyvendinimas į priekį stūmėsi lėtai.
1969 m. vasario 21 d. pirmasis nepilotuojamas N-1 skrydis su erdvėlaiviu „Zond-M“ baigėsi katastrofa: dėl techninių gedimų pirmojoje pakopoje raketa sprogo pakilusi į 12,2 km aukštį. Jos likučiai išsibarstė už 52 km nuo starto aikštelės.
