Katastrofos mastas paaiškėjo po to, kai paplūdimiuose išsisklaidė mįslingos tirštos putos.
Jas lydėjo tūkstančių žuvų, aštuonkojų bei jūrų arkliukų žūtis, o vietos banglentininkams pasireiškė stiprūs apsinuodijimo simptomai – varginantis kosulys, gerklės skausmas ir staiga suprastėjęs regėjimas.
Prestižiniame mokslo žurnale „Nature Ecology & Evolution“ publikuotas tyrimas atskleidė, kad šie mikrodumbliai yra nepalyginamai pavojingesni, nei manyta anksčiau.
Sidnėjaus technologijos universiteto tyrėjai laboratorijoje ištyrė šiuos mikrodumblius ir nustatė griaunančią jų galią.
Paaiškėjo, kad dumbliai yra itin nuodingi net ir esant labai mažai jų koncentracijai vandenyje.
Nustatyta, kad ši dumblių atmaina yra net dešimt kartų toksiškesnė už bet kuriuos kitus iki šiol pasaulyje tirtus tos pačios grupės mikrodumblius.
Pavojus gali tykoti bet kuriame pasaulio kampelyje
Iki šiol manyta, kad didžiausią grėsmę kelia tik šiltųjų vandenų dumbliai, tačiau šis atradimas įrodo, kad dešimteriopai stipresniais nuodais ginkluoti organizmai puikiai klesti ir šaltame vandenyje.
Mokslininkai įspėja, kad šis atradimas nebeapsiriboja vienu regionu – panašios toksiškų dumblių zonos gali netikėtai suvešėti bet kurioje pasaulio pakrantėje, kur susidaro jiems tinkamos sąlygos.
Be to, pavojaus židiniai išlieka aktyvūs itin ilgai – pakrantėse šie dumbliai visiškai neišnyksta net praėjus metams po pirmojo jų suvešėjimo.
Šiuo metu tyrėjai skubiai bando išsiaiškinti, kokie aplinkos veiksniai ir vandenyno pokyčiai skatina šį mirtiną žydėjimą, kad ateityje būtų galima laiku prognozuoti ir užkirsti kelią ekologinėms tragedijoms bei apsaugoti gyventojus.
