2025-10-21 15:52

Mokslininkai atrado naują būdą prognozuoti Etnos ugnikalnio išsiveržimus

Mokslininkai išanalizavo mažų ir didelių žemės drebėjimų santykio pokyčius po Etnos ugnikalniu ir nustatė jų ryšį su ugnikalnio išsiveržimais. Naujai atrastas būdas stebėti magmos judėjimą po Etna gali padėti tiksliau prognozuoti, kada šis didžiausias aktyvus ugnikalnis Europoje gali išsiveržti, rašo mokslo naujienų portalas „Live Science“.
Etnos ugnikalnis Italijoje
Etnos ugnikalnis Italijoje / Socialinių tinklų nuotrauka

Etnos ugnikalnis, esantis Sicilijos saloje, Italijoje, yra didžiausias aktyvus ugnikalnis Europoje.

15min koliažas/Išsiveržė Etnos ugnikalnis
15min koliažas/Išsiveržė Etnos ugnikalnis


Paskutinis išsiveržimas, įvykęs 2025 m. birželį, išmetė milžinišką – net 6,5 km aukščio – pelenų debesį ir sukėlė lavos blokų bei kitų nuolaužų laviną. Nors išsiveržimas buvo prognozuotas, o gyventojai apie jį įspėti iš anksto, tokios prognozės ne visada pasiteisina.

Naujasis Italijos Nacionalinio geofizikos ir vulkanologijos instituto (INGV) mokslininkų sukurtas metodas gali reikšmingai pagerinti išsiveržimų prognozavimą. Tyrėjai analizavo parametrą, vadinamą „b verte“, kuris apibūdina mažesnių ir didesnių žemės drebėjimų santykį tam tikrame Žemės plutos regione. Šis santykis kinta, kai magma kyla per plutą vulkano link, – tai gali būti vienas iš ankstyvųjų išsiveržimo ženklų, rašoma žurnale „Science Advances “ paskelbtame tyrime.

„B vertės pokyčiai laikui bėgant atspindi, kaip kinta įtampa vulkano viduje“, – aiškino tyrimo autorius Marco Firetto Carlino, INGV Etnos observatorijos geofizikas.

„Kadangi magmos kilimas sukelia įtampos pokyčius plutoje, b vertės stebėjimas gali padėti atskleisti skirtingus magmos perėjimo iš gilumos į paviršių etapus“, – pridūrė jis.

123RF.com nuotr./Ugnikalnio išsiveržimas
123RF.com nuotr./Ugnikalnio išsiveržimas

Etnos kalnas stūkso Afrikos ir Europos tektoninių plokščių sandūroje. Tyrimo duomenimis, po vulkanu yra vertikalus žemės plutos lūžis, kuris palengvina magmos kilimą į paviršių.

Etnos plutos storis siekia apie 30 km. Giliausia magmos saugojimo zona yra maždaug 11 km žemiau jūros lygio. Ji maitina tarpinę saugyklų sistemą, išsidėsčiusią 3–7 km gylyje. Kildama magma keliauja per sudėtingą lūžių tinklą ir galiausiai pasiekia paskutinę saugojimo zoną, esančią virš jūros lygio, vulkano viduje.

„B vertės stebėjimas yra galingas būdas sekti magmos judėjimą plutoje ir įvertinti vulkano būklės pokyčius prieš išsiveržimus“, – pabrėžė M. F. Carlino.

Etnos kalnas – puikus tyrimų objektas

Pasak mokslininko, Etnos kalnas – puikus tyrimų objektas dėl išsamiai ištirtų magmos kaupimosi zonų ir gausaus seisminių reiškinių duomenų katalogo. Tačiau šio metodo taikymas nėra ribojamas vien Sicilija.

„Iš esmės b vertė galėtų būti naudojama magmos judėjimui stebėti ir kitose vulkaninėse zonose, jei fiksuojamas pakankamas žemės drebėjimų skaičius ir jų vietos yra tiksliai nustatytos ankstesnių geologinių tyrimų metu“, – pridūrė Firetto Carlino.

Pranešti klaidą
Sėkmingai išsiųsta
Dėkojame už praneštą klaidą