„Pagrindinis šio projekto tikslas – dabartinės kartos automobiliams tinkamų biodegalų gamyba, – pareiškė Ekseterio universiteto (Jungtinė Karalystė) tyrėjas Johnas Love‘as. – Tradicinio dyzelino pakeitimas „žaliuoju“ jo analogu būtų reikšmingas žingsnis mažinant šiltnamio dujų efektą sukeliančių dujų kiekį atmosferoje. Tokie biodegalai iki 2050 m. šiltnamio efektą skatinančių dujų emisijas sumažintų 80 proc. O juk energetinis ekonomikos apetitas vis auga. Todėl nuo naftos kainų ir politinių konjunktūrų nepriklausomi degalai yra ypatingai patrauklus siekis.“
J.Love‘as su kolegomis sugebėjo paprasčiausią žarnyno lazdelę E. coli paversti dyzelino „gamykla“, į bakterijos DNR įdiegdamas keleto kitų bakterijų genus ir cinamono medžio genomo fragmentą. Šių genų mokslininkams reikėjo suskaidymui riebalų, kurie savo chemine sudėtimi labiausiai artimi benzine ir dyzeline esantiems angliavandeniliams.
Skirtingai nei daugelyje kitų panašaus pobūdžio mokslinių projektų, tyrėjai, užuot mėginę iš kitų mikrobų nukopijuoti paruoštą fermentų „konvejerį“, patys sukūrė naują reakcijų grandinę. Pagrindine dyzelino žaliava joje tampa riebalai: juos žarnyno lazdelė išskiria arba pasisavina iš aplinkos kaip vieną iš „statybinių medžiagų“ savo sienelėms. Riebalai suskaidomi kitų bakterijų ir cinamono medžio fermentais – tokiu būdu jie virsta šakotomis angliavandenilių grandinėmis, iš kurių sudarytas dyzelinas.
J.Love‘o ir jo kolegų teigimu, medžiaga, kurią išskiria jo sukurtas bakterijos štamas, tinkama naudoti vietoj degalų dyzeliniuose varikliuose. Tyrėjai pažymi, kad jų sukurti mikrobai iš principo gali kurti ir kitokio tipo degalus – taip pat ir aviacinį žibalą. Tam pakaktų pakeisti cheminę bakterijų „maisto“ sudėtį.
