Vandens tamsėjimą lemia keli veiksniai
Naujas tyrimas parodė, kad tamsėjantis vanduo gali reikšmingai pakeisti tai, kokios žuvys gyvena ežeruose, kaip greitai jos auga ir kokio dydžio populiacijos susiformuoja.
Tyrėjų teigimu, vandens tamsėjimą lemia keli tarpusavyje susiję veiksniai.
Vienas svarbiausių – klimato kaita. Dėl aukštesnės temperatūros ir intensyvesnių kritulių į vandens telkinius iš dirvožemio patenka daugiau organinių anglies junginių.
Iš esmės tai yra augalinės kilmės medžiagos, kurios vandenį nudažo panašiai kaip arbatos lapeliai.
Dėl to ežerai ir tvenkiniai tampa rusvesni, sumažėja matomumas po vandeniu.
Tamsiame vandenyje sunku pastebėti grobį
Mokslininkai taip pat pabrėžia, kad prie šio proceso prisidėjo ir sumažėjusi rūgščiojo lietaus tarša.
Pakitusi dirvožemio chemija skatina dar didesnį organinių medžiagų patekimą į vandens telkinius.
Prastesnis matomumas po vandeniu keičia žuvų elgesį.
Tamsesniame vandenyje joms sunkiau pastebėti grobį, išvengti plėšrūnų ar susirasti tinkamas buveines.
Tyrėjai analizavo daugiau nei 300 Kanados ežerų ir nustatė, kad rusvesniuose vandens telkiniuose dažniau aptinkamos žuvys didesnėmis akimis. Tai rodo, kad regėjimas tampa itin svarbiu prisitaikymo veiksniu.
Dar platesnė analizė, apėmusi 871 ežerą Europoje ir Šiaurės Amerikoje, atskleidė, kad dėl vandens rudavimo mažėja kai kurių ekonomiškai svarbių žuvų populiacijos.
Tarp jų – ežeriniai upėtakiai, sykai, geltonieji ešeriai bei kelių rūšių juodieji ešeriai.
Mokslininkai taip pat pastebėjo, kad dalis šių žuvų tamsesniame vandenyje auga lėčiau.
Ne visoms rūšims pokyčiai kenkia
Tačiau ne visoms rūšims tokie pokyčiai kenkia. Tyrimas parodė, kad lydekų ir starkių populiacijos rusvesniuose ežeruose gali būti net didesnės.
Mokslininkų teigimu, starkiai geriau mato prasto matomumo sąlygomis dėl specialios tinklainės sandaros. Tuo metu lydekos turi itin jautrią šoninę liniją – jutiminę sistemą, leidžiančią aptikti vibracijas, judesius ir slėgio pokyčius vandenyje.
Pasak tyrėjų, šie pokyčiai gali turėti įtakos ir žvejybai. Tamsesniame vandenyje ryškūs ar blizgūs masalai tampa mažiau veiksmingi, todėl žvejams gali labiau pasiteisinti vibruojantys arba kvapą skleidžiantys masalai.
Mokslininkai pažymi, kad vandens rudavimas tampa vis labiau pastebimu reiškiniu daugelyje pasaulio regionų, todėl ežerų ekosistemos ateityje gali keistis dar labiau.
