Įprastos rūšies plastiką paveikę nebrangiu katalizatoriumi ir palikę jį aplinkos ore, mokslininkai vos per keturias valandas suskaidė 94 proc. medžiagos.
-
Mokslininkai įspėja: buityje naudojami plastiko gaminiai kelia rimtą pavojų sveikatai
-
Kodėl tvarius įpročius svarbu formuoti dar mokyklos suole?
-
Mokslininkai: kramtomoji guma burnoje išskiria mikroplastiko
-
Plastiko pėdsakai: nuo vienkartinės pakuotės – iki mūsų organizmo
-
Draudžiama nemokamai dalyti vienkartinius plastiko indus
Plastikas virto tereftalio rūgštimi (TPA) – labai vertinga poliesterių gamybos medžiaga. Kadangi TPA galima perdirbti į vertingesnes medžiagas, šis procesas yra saugesnė ir pigesnė alternatyva dabartiniams plastiko perdirbimo metodams. Tyrėjai savo išvadas paskelbė vasario 3 d. žurnale „Green Chemistry“.
„JAV užima pirmąją vietą tarp plastiko teršėjų, skaičiuojant vienam gyventojui, o perdirbame tik 5 proc. šio plastiko, – sakė vienas iš autorių, Šiaurės Vakarų universiteto chemijos docentas Yosi Kratishas. – Mūsų tyrimas ypač įdomus tuo, kad plastikui skaidyti pasitelkėme oro drėgmę ir pasiekėme itin švarų ir selektyvų procesą. Atgavę monomerus, kurie yra pagrindiniai PET (polietileno tereftalato – red. past.) struktūriniai elementai, galime juos perdirbti ar net perdirbti į vertingesnes medžiagas.“
Plastiko atliekos tampa vis svarbesne problema. Europos aplinkos agentūros duomenimis, daugiau kaip pusė kada nors pagaminto plastiko buvo pagaminta nuo 2000 m., o prognozuojama, kad iki 2050 m. metinė gamyba padvigubės.
Iki šiol perdirbta tik 9 proc. kada nors pagaminto plastiko. Likęs plastikas, kurio gyvavimo laikas dažnai trunka ištisas kartas, gali turėti rimtą poveikį aplinkai ir sveikatai. Pavyzdžiui, plastikas išplaunamas į jūrą ir sudaro plūduriuojančias šiukšlių dėmes, kenkia laukinei gamtai ir skyla į mikroplastikus, kurie gali patekti į žmogaus smegenis ir kitas kūno dalis.
Siekdami rasti naują būdą, kaip suskaidyti dalį šių atliekų, tyrėjai PET – labiausiai paplitusiam poliesterio plastiko tipui – pritaikė molibdeno katalizatorių – sidabrinį, plastišką metalą – ir aktyvuotą anglį. Tada tyrėjai mišinį kaitino. Po trumpo laiko polietileno cheminiai ryšiai nutrūko.
Tada, kai komanda paveikė medžiagą oru, mišinys virto TPA – vertingu poliesterio pirmtaku; ir acetaldehidu – taip pat vertinga pramonine chemine medžiaga, kurią iš mišinio lengva išimti.
Kiti komandos žingsniai bus pritaikyti šį procesą dideliems pramoniniams taikymams.
„Mūsų technologija gali gerokai sumažinti plastiko taršą, sumažinti plastiko poveikį aplinkai ir prisidėti prie žiedinės ekonomikos, kai medžiagos naudojamos pakartotinai, o ne išmetamos, – teigė pirmasis tyrimo autorius Naveenas Malikas, tuo metu dirbęs Šiaurės vakarų universiteto mokslininku. – Tai apčiuopiamas žingsnis švaresnės ir ekologiškesnės ateities link ir parodo, kaip inovatyvi chemija gali spręsti pasaulines problemas, derindama jas su gamta.“
