Šiaurės Atlante, į pietus nuo Grenlandijos, mokslininkai fiksuoja neįprastą anomaliją – vadinamąją „šaltąją dėmę“. Tai vandenyno ir atmosferos zona, kuri vėsta, nors didžioji planetos dalis toliau šyla.
Nauja šios „šaltosios dėmės“ analizė parodė, kad šis reiškinys gali būti susijęs su artėjančia klimato problema.
Tarptautinė mokslininkų komanda, siekdama išsiaiškinti šio reiškinio priežastis, analizavo palydovų duomenis, pakartotinės analizės įrašus ir vandenyno šilumos kiekio duomenis. Į tyrimą buvo įtraukti ir duomenys, siekiantys 1955 metus.
Pavojingas lūžio taškas
Iki šiol mokslininkai kėlė dvi pagrindines hipotezes. Arba, kad į šį regioną vandenyno srovės atneša mažiau šilumos arba kad pats vandenynas šioje vietoje daugiau šilumos praranda per vandens paviršių. Tyrimo rezultatai parodė, kad labiau tikėtinas pirmasis paaiškinimas, o mokslininkų teigimu, tai rodo, kad ši klimato sistema gali būti pavojingai priartėjusi prie lūžio taško.
Tyrėjų teigimu, Atlanto „šaltoji dėmė“ yra Atlanto meridianinės apytakos cirkuliacijos, arba AMOC, silpnėjimo ženklas. Pasak mokslininkų, ši cirkuliacija silpnėja ir gali priartėti prie visiško sustojimo. Toks scenarijus planetai turėtų kur kas rimtesnių pasekmių nei vien vėsesnis vandenyno regionas.
„Kadangi AMOC lūžio taško egzistavimas yra gerai žinomas, o naujausi tyrimai rodo įvairius ankstyvojo perspėjimo signalus, tvirti šios cirkuliacijos silpnėjimo įrodymai kelia rimtą susirūpinimą visuomenei ir politikos formuotojams“, – „Geophysical Research Letters“ publikuotame straipsnyje rašo tyrėjai.
Mokslininkai nustatė, kad vėsimas šiame regione susijęs su gilia povandenine srove. Tyrimas rodo, jog šilumos netekimas per paviršių čia iš tiesų sumažėjo. Kitaip tariant, problema nėra ta, kad vandenynas šioje vietoje praranda daugiau šilumos, o tai, kad jos į regioną atkeliauja mažiau.
Kadangi ši Atlanto „šaltoji dėmė“ yra virš vienos svarbiausių AMOC dalių – savotiško vandenyno konvejerio – toks ryšys mokslininkams atrodo logiškas. Silpnėjant cirkuliacijai, į šiaurę pernešama mažiau šilto vandens iš tropikų ir pusiaujo regionų, todėl temperatūra šiame Atlanto regione krinta.
Ankstesni tyrimai jau rodė, kad AMOC lėtėja ir silpnėja. Tačiau naujoji analizė pateikė vienus tvirčiausių įrodymų, jog Atlanto „šaltoji dėmė“ ir ši milžiniška vandenyno cirkuliacijos sistema yra tiesiogiai susijusios.
Ši išvada dera ir su 2025 metų tyrimu, kuriame, remiantis klimato modeliais, o ne istoriniais stebėjimų duomenimis, AMOC buvo susieta su tuo pačiu vėsesnio vandens regionu, vadinamu Šiaurės Atlanto atšilimo skyle.
„Stebimos vėsimo tendencijos negalima paaiškinti paviršiaus šilumos srautų pokyčiais“, – aiškino naujojo tyrimo autoriai.
Pasak jų, kelis dešimtmečius trunkantys vandenyno šilumos kiekio svyravimai paprastai būna didesni ir glaudžiau susiję su vandenyno šilumos pernaša nei su šilumos mainų per paviršių pokyčiais.
Nustačius pagrindinę Atlanto „šaltosios dėmės“ priežastį, kyla klausimas, kas nutiks toliau. Remiantis dabartiniais modeliais, perspektyvos kelia nerimą: mokslininkai vis dažniau perspėja, kad silpnėjanti AMOC artėja prie lūžio taško ir ilgainiui gali sustoti.
Šiai cirkuliacijai įtakos turi tiek šylantys vandenynai, tiek tirpstantys ledynai. Į vandenyną patenkantis gėlas vanduo keičia vandens pusiausvyrą, kuri palaiko AMOC veikimą.
Pajustų ne tik Europa
Jeigu ši cirkuliacija visiškai sustotų, Europoje galėtų dažnėti daug šaltesnės ir atšiauresnės žiemos. Taip pat būtų tikėtini reikšmingi pasaulinių orų sistemų, ekosistemų ir aprūpinimo maistu pokyčiai.
„Nors vis dar neaišku, kaip arti Žemė yra šio lūžio taško, standartinės būsimų visuotinio atšilimo scenarijų simuliacijos rodo, kad reikšmingoje modelių dalyje jis peržengiamas maždaug šio amžiaus viduryje“, – rašė mokslininkai.
AMOC tiesiogiai stebima tik nuo 2004 metų, todėl mokslininkai kol kas neturi pakankamai ilgos duomenų sekos, kuri leistų tiksliai įvertinti ilgalaikę šios cirkuliacijos silpnėjimo trajektoriją.
Vis dėlto klimato modeliai, tokie kaip CMIP6, leidžia mokslininkams prognozuoti, kas galėtų nutikti, jeigu AMOC sustotų. Tokį scenarijų dabar nagrinėja jau keli tyrimai.
„Ši rizika reikalauja skubaus politikos formuotojų dėmesio“, – apibendrino tyrimo autoriai.
