Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota 2022 06 24, 21:00

Mokslininkai teigia atsekę juodosios mirties šaknis

Kur ir kada atsirado juodoji mirtis? Atsakymo į šį klausimą ieškoma šimtmečius, jis kelia karštas istorikų diskusijas. Dabar grupė tyrėjų praneša, kad pagaliau rado atsakymą XIV amžiuje palaidotų žmonių dantyse.
Įvykių amžininko Domenico Gargiulo paveikslas „Neapolis 1656-ųjų maro metu“ Tik prenumeratoriams
Įvykių amžininko Domenico Gargiulo paveikslas „Neapolis 1656-ųjų maro metu“ / Wikipedia.org nuotr.

Remdamiesi išsaugotos genetinės medžiagos analize, tyrėjai praneša nustatę, kad juodoji mirtis atsirado 1338 ar 1339 metais netoli Isyk Kulio ežero kalnuotoje vietovėje, esančioje į vakarus nuo Kinijos, dabartinėje Kirgizijoje.

Pirmą kartą maru žmonės užsikrėtė mažoje, netoliese ežero esančioje pirklių gyvenvietėje, o po aštuonerių metų liga įsisiautėjo visoje Eurazijoje ir pražudė 60 procentų gyventojų.

Tyrimui vadovavo Wolfgangas Haakas ir Johannesas Krause iš Maxo Plancko evoliucinės antropologijos ir žmonijos istorijos mokslo institutų Vokietijoje bei Philipas Slavinas iš Stirlingo universiteto Škotijoje. Savo išvadas mokslininkai aprašė praėjusį trečiadienį žurnale „Nature“ publikuotame straipsnyje.

Marą, juodąja mirtimi pramintą dėl juodų dėmių, atsirandančių ant aukų kūnų, sukelia bakterija Yersinia pestis, kurią nešioja ant graužikus parazituojančios blusos.

Liga egzistuoja ir šiandien, ją graužikai nešioja visuose žemynuose, išskyrus Australiją. Tačiau žmonės ja užsikrečia retai, nes žymiai pagerėjo asmens higiena.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

© 2021 The New York Times Company

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką