Savo tarptautinį mokslinį kelią mokslininkas pradėjo 2018 m. Poznanėje, Lenkijoje, Adomo Mickevičiaus universitete, kur studijavo magistrą, o jį apsigynė per Covid-19 pandemiją.
Vieną semestrą magistro studijų metu su „Erasmus“ programa praleido Kaune, Kauno Technologijų universitete (KTU). Apie galimybę tęsti studijas Lietuvoje S.Barua sužinojo dar studijuodamas KTU, apsilankymo Vilniuje metu, kur susidomėjo Katalizės skyriumi Fizinių ir Technologijos mokslų centre (FTMC).
Mokslininko S.Barua teigimu, naudodami iškastinį kurą mes ne tik eikvojame ribotą resursą, bet ir teršiame aplinką. Pasak mokslininko, kurui naudojant vandenilį jis neiškleidžia toksiškų medžiagų.
„Aš tyrinėju vandenilio evoliucijos reakciją (HER) ir deguonies evoliucijos reakciją (OER). Šios dvi reakcijos yra dvi vandens skilimo pusreakcės. Mūsų atveju mes skaidome vandenį į vandenilį ir deguonį“,– teigia mokslininkas S.Barua. Skilimo proceso metu išsiskiria vandenilis, kuris gali būti panaudotas ne tik energijai išgauti, bet ir amoniako bei nitrato trąšų gamybai.
Naudojamas ne tik gėlas vanduo
Mokslininkas vandenilį bando išskirti ne tik iš gėlo, bet ir iš sūraus vandens.
