Sekite 15min Google
Geochemiko Benjamino Tutolo požiūris pristatytas recenzuojamame žurnale „PNAS“.
„Hidroterminių šaltinių hipotezės apie gyvybės kilmę taip įsitvirtinusios mūsų kultūroje, kad daugelis iš mūsų jų nebekvestionuoja. Net turiu vaikišką knygą, kurią skaitydavau savo vaikams ir kurioje teigiama, kad gyvybė atsirado hidroterminiuose šaltiniuose“, – „ScienceAlert“ sakė B.Tutolo.
Tačiau, remdamasis turimais įrodymais, B.Tutolo mano, kad tai, jog gyvybė atsirado hidroterminiuose šaltiniuose, yra labai mažai tikėtina.
„Tam reikėtų, kad šios sistemos veiktų taip, kaip, mūsų žiniomis, jos neveikia, ir tai, akivaizdu, yra esminė problema“, – sakė jis.
Tokia kritika gali sukelti nemažai diskusijų.
Dar šiais metais paskelbtoje apžvalgoje padaryta išvada, kad giliavandeniai hidroterminiai šaltiniai ir jų galimas vaidmuo gyvybės atsiradimui išlieka „pagrįsta hipoteze, padedančia aiškintis, kaip iš atšiaurių jaunos Žemės sąlygų galėjo atsirasti gyvos ląstelės“.
B.Tutolo sutinka, kad ši hipotezė daugelį metų išliko nuosekli. Tačiau, jo teigimu, dabar ji nebesuderinama su turimais įrodymais.
Šiandien žinome, kad šie giliavandeniai hidroterminiai šaltiniai nėra tokie šarminiai, kaip manyta anksčiau, ir juose nėra tiek daug sieros.
Taip pat daugiau žinome apie tai, kaip Žemės vandenynai atrodė beveik prieš 4 mlrd. metų, kai pirmą kartą atsirado gyvybė.
„Panašu, kad tam įtakos turėjo pasenusios prielaidos apie senovės vandenynų cheminę sudėtį. Pavyzdžiui, daugelyje hidroterminių šaltinių hipotezių sulfido mineralai laikomi svarbiais pirmykščių medžiagų apykaitos procesų katalizatoriais, tačiau tiek šarminiuose hidroterminių šaltinių skysčiuose, tiek juos supančiose uolienose, tiek senovės vandenynuose sieros iš esmės nebūtų buvę“, – „ScienceAlert“ aiškino jis.
Be to, čia galėjo ir nebūti galingų protonų gradientų, reikalingų gyvybės atsiradimo šarminiuose hidroterminiuose šaltiniuose hipotezei.
Manoma, kad rūgštingumo skirtumas tarp pirmykščio vandenyno ir šarminių hidroterminių šaltinių galėjo veikti kaip natūrali cheminė baterija, suteikusi energijos reakcijoms, kurios ilgainiui galėjo lemti gyvybės atsiradimą.
Tačiau didelis šarmingumas buvo užfiksuotas tik tada, kai hidroterminių šaltinių skysčiai buvo iškelti į paviršių ir atvėsinti. Esant hidroterminiuose šaltiniuose vyraujančiai temperatūrai ir slėgiui, šie skysčiai yra gerokai mažiau šarminiai.
„Šios problemos yra tokios esminės, kad gyvybės atsiradimo hidroterminiuose šaltiniuose hipotezes reikia grąžinti prie braižymo lentos. Visos jos remiasi panašia prielaidų seka, o šis tyrimas rodo, kad šios prielaidos yra klaidingos“, – sakė B.Tutolo.
