Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota 2020 09 28, 13:31

Mokslo ir inovacijų lyderiai pristato naujoves: terahercų „žvilgsnis“ į daiktų vidų, dirbtinės ragenos, datavimas radioanglimi ir naujos nanomedžiagos

Dešimtmetį švenčiantis FTMC pristato mokslo inovacijas: moderniausiais metodais nustatomas archeologinių radinių amžius, į kosmosą su palydovais skriejantys saulės elementai, pagaminti iš nanomedžiagų; dirbtinės akių ragenos, paslėptus daiktus per atstumą aptinkanti terahercų šviesa... Tai tik nedidelė dalis šalies mokslo ir inovacijų lyderio Fizinių ir technologijos mokslų centro (FTMC) tyrėjų darbų, tapusių ar netolimoje ateityje galinčių tapti mūsų kasdienybės dalimi.
Gintaras Valušis
Fizinių ir technologijos mokslų centras / Luko Balandžio / 15min nuotr.

Naujausius mokslo pasiekimus pasaulio mokslo žvaigždės pristatys rugsėjo 28 ir 29 d. tarptautinėje konferencijoje „10 metų mokslinės kompetencijos ir aukštųjų technologijų inovacijų“. Pirmadienio rytą jos dalyvius Vilniuje pasveikino Vyriausybės atstovai, Vilniaus miesto meras, užsienio šalių ambasadoriai, kiti garbingi svečiai.

Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis FMTC bendruomenei dėkojo už kompetentingų žinių bei patirties sklaidą, inovacijas, tarptautinės mokslininkų bendruomenės ir bendradarbiavimo stiprinimą, linkėdamas ir ateityje sėkmingai skiepyti novatoriškus sprendimus, patirti mokslinio pažinimo džiaugsmą, siekti tolesnio proveržio.

Pristatydamas svarbiausius FTMC pasiekimus ir centro istoriją, Švietimo, mokslo ir sporto viceministras, akademikas prof. Valdemaras Razumas akcentavo dešimtmetį mininčio centro veržlumą, inovatyvumą, ypač – lyderystę mokslinių tyrimų bei verslo bendradarbiavimo srityje.

Josvydo Elinsko / 15min nuotr./Valdemaras Razumas
Josvydo Elinsko / 15min nuotr./Valdemaras Razumas

„Aukščiausio lygio mokslo tyrimų institutas su trimis didžiausiais tyrimų ir verslo centrais Lietuvoje FTMC tampa nepakeičiama sektoriaus dalimi, ieškant ir sugebant rasti sisteminių sprendimų mokslo tyrimų ir verslo bendradarbiavimo grandinėje, aukšto lygio mokslinių tyrimų žinias paverčiant produktais ir paslaugomis“, – sakė viceministras.

Kaip savo pranešime akcentavo FTMC direktorius akademikas prof. Gintaras Valušis, centras šiandien nebūtų toks, koks yra dabar, jei ne mokslo titanai, jei ne buvusios Lietuvos mokslų akademijos institutai, kurie kaupė žinių arsenalą, vertingą patirtį, kūrė technologijas ir visame pasaulyje mezgė mokslinius ryšius.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Profesorius Gintaras Valušis FTMC 10-mečio konferencijoje
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Profesorius Gintaras Valušis FTMC 10-mečio konferencijoje

„Tai – pagrindas, į kurį ir šiandien remiamės. Be akademiko Juozo Matulio, kuris „uždavė toną“ chemijos mokslui ir technologijai, be akademiko Juro Požėlos, kuris sukūrė pasaulyje pripažintą puslaidininkių fizikos mokyklą, be akademiko Jurgio Viščako, inicijavusio aplinkotyros tyrimus ir lazerių inovacijas bei jų taikymus, šiandien nebūtume tuo, kuo esame. Tai žmonės – kolonos, apie kurias sukosi daugybė mokslinių veiklų: jie įkūrė mokslines mokyklas, parinko kryptis, kuriomis turėtų Lietuvos mokslas eiti pirmyn“, – interviu 15min.lt sakė dešimtmetį mininčio FTMC vadovas.

– Reformuojant Chemijos, Fizikos ir Puslaidininkių fizikos institutus daug diskutuota, ar tai pasiteisins. Kaip manote, ar pavyko?

Pradėjus kurti Saulėtekio slėnio koncepciją, svarstyta, ar institutai, kuriuose dirbo po 200-300 žmonių, gali būti konkurencingi Europoje, ar turima mokslininkų kritinė masė yra jau pakankama ar dar ne? Tuomet nebuvo technologinės infrastruktūros, mokslinio tyrimo instrumentų. Mokslo bendruomenė pritarė, kad reikia bandyti jungtis, ieškoti viena kitą papildančių praktikų ir žinių, ieškoti sinergijų ir naujų galimybių.

2010 m. pavasarį reorganizavus Chemijos, Fizikos ir Puslaidininkių fizikos institutus Vilniuje, o po pusantrų metų – Tekstilės institutą Kaune, buvo įkurtas Fizinių ir technologijos mokslų centras (FTMC), kuris per kelerius metus tapo pirmaujančia mokslo įstaiga šalyje ir Baltijos regione.

Valstybės investicijų į didelę, mokslo sukuriamą pridėtinę vertę pasekmė – dabartinis modernus FMTC pastatas su mokslui ir technologijai būtina infrastruktūra.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Fizinių ir technologijos mokslų centro (FTMC) direktorius akademikas prof. Gintaras Valušis
Luko Balandžio / 15min nuotr./Fizinių ir technologijos mokslų centro (FTMC) direktorius akademikas prof. Gintaras Valušis

– Ne visada investicijos į infrastruktūrą – tik trinkelės ir asfaltas?

Išties, kaip vienas iš politikų pasakė: svarbu, kur ta trinkelė veda. Jeigu į mokslo centrą –gal ir visai neblogai! Ypač jei jame yra daug naujausios technologinės įrangos – tai mūsų darbo įrankiai, be kurių mokslininkai ir aukštųjų technologijų verslas negali sparčiai vystytis. Tuomet jau galima tikėtis progreso.

FTMC vykdome ne tik svarbius mokslinius tyrimus ir technologinės plėtros darbus, bet ir organizuojame doktorantūros studijas, podoktorantūrines stažuotes, rengiame mokslininkus, gebančius savarankiškai atlikti aukšto lygio mokslinius tyrimus bei spręsti mokslo problemas. Centre verslo užsakymu vykdomi tiriamieji darbai, teikiama metodologinė, metodinė ir kita pagalba, atliekamos ekspertizės, teikiamos mokslinės konsultacijos.

– Viskas vyksta FTMC pastate Saulėtekyje?

Ne visai. Moksliniai FTMC tyrimai daugiausia sukoncentruoti Saulėtekyje, o mokslo-verslo bendradarbiavimas lazerinių technologijų ir optikos srityje koncentruojamas sostinės Savanorių prospekte. Fizikos instituto mokslo technologijų parke su 24 specializuotų optikos, fotonikos ir inžinerijos įmonių klasteriu LITEK sukuriama didelė pridėtinė vertė lazerinėse technologijose ir optikos komponentų bei jų sistemų gamyboje. Įmonių skaičius auga, jau nebetelpame turimose patalpose, metinės apyvartos siekia 60 mln. eurų. Ši vieta – vienas FMTC lazerių fizikos ir lazerinių technologijų lopšių.

Kaune esančiame FTMC tekstilės padalinyje kuriame inovatyvias medžiagas, skirtas daugiausiai gynybos reikmėms. Tai neperšaunamos liemenės, ugniai, vandeniui ir pan. atsparūs audiniai, skirti specialios paskirties drabužiams. Taip pat atliekame medžiagų tyrimus išskirtinėse sąlygose, sertifikuojame įvairias naujas tekstilines medžiagas.

Vilniuje, Visoriuose telkiasi taikomoji chemija ir cheminės technologijos, čia „apgyvendinome” industrines laboratorijas, kurios kuria specifines technologijas bei šias technologines paslaugas teikia kitoms šalies įmonėms. Planuojame plėsti šią bazę, nes didelės pridėtinės vertės paslaugų apyvartos auga ir pradedame stokoti tiek veiklai tinkamų patalpų, tiek technologinės įrangos.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./FTMC 10-šimtmečiui paminėti skirta tarptautinė konferencija
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./FTMC 10-šimtmečiui paminėti skirta tarptautinė konferencija

– Jūsų nuomone, kas yra didžiausia FTMC pirmojo veiklos dešimtmečio sėkmė?

– Akivaizdžiausia sėkmė yra atsiradusi mokslui būtina technologinė infrastruktūra, šiuolaikiškos matavimo įrangos arsenalas – pagaliau turime būtinus technologinius įrankius darbui ir kūrybai. Turime, ko mums labai trūko, ko mes anksčiau neturėjome

Tačiau norėčiau pabrėžti, kad nei pastatai, nei pati įranga nieko nekuria – šalia reikia talentingo žmogaus. Todėl pirmas mūsų žingsnis, kurį žengėme, įsikūrę Saulėtekyje – dairėmės kūrybingų žmonių, ypač svetur išvykusių Lietuvos mokslininkų, kurie ieškojo pastovesnės darbo vietos ir norėjo įkurti savo tyrimų grupes, tapti moksliniais lyderiais.

Kiek talentų pavyko susigrąžinti iš svetimų kraštų?

– Šiuo metu, nuo 2014 m., į FTMC esame susigrąžinę net 18 mokslininkų. Mes pirmieji pradėjome šią iniciatyvą tuomet, kai dar net nebuvo pradėta oficiali talentų susigrąžinimo į Lietuvą programa. Pažymėtina, net keturi į FTMC dirbti sugrįžę mokslininkai laimėjo prestižines Marie Curie stipendijas. Iš Kalifornijos universiteto Santa Barbaroje (JAV) grįžo dr. Audrius Alkauskas, kurio sukurta Elektroninės struktūros teorijos laboratorija įgauna tarptautinį pagreitį ir pripažinimą. Kai kvietėme jį į FTMC, sakėme: „Esi laisvas kurti, daryti ką esi sugalvojęs, o mes prisidėsime prie grupės kūrimo, ieškok doktorantų, siūlyk temas. Iniciatyvos bus palaikomos.“ Ir Audriui pavyko sukurti labai veržlią tarptautinę tyrėjų grupę.

Bėda ta, kad Lietuva kol kas nėra konkurencinga mokslininkų atlyginimais, tačiau vienas iš mūsų „arkliukų“, kuriuo galime prisivilioti talentų – tai galimybė savarankiškai dirbti, kurti savo grupę, savo laboratoriją, būti moksliniu lyderiu, galinčiu lygiomis teisėmis su kitais pasaulio mokslininkais dalyvauti moksliniuose tyrimuose. Šiemet dr. Rokas Kundrotas gavo Marie Curie stipendiją ir sugrįžo į FTMC. Prieš tai jis dirbo Kinijoje, naujos kartos saulės elementų kūrimo ir diegimo srityje. Tikiu jo laboratorijos sėkme.

Žinoma, labai svarbu, kad FTMC būtų patrauklus mokslo žmonėms, kad jie čia gerai jaustųsi. Norėčiau, kad Vilnius taptų viena iš tų pasaulio vietų, kuri asocijuojasi su kūrybiškumu, aukštosiomis technologijomis, ryškiais mokslo pasiekimais. Na ir dar tiesiog – su jaukumu, kad Vilnius būtų gera vieta gyventi ir kurti.

Moksline prasme per šį dešimtmetį FTMC tikrai yra labai daug pasiekta. Tai ir chemikų darbas su Silicio slėnio kompanija „LAM Research Corporation“, ir lazerinių technologijų kūrėjų laimėti didelio masto europiniai projektai, kuriuos koordinavo ir diegė lazerius pramoninėms reikmėms mūsų žmonės.

Noriu pasidžiaugti, kad nauja įranga leido mums dalyvauti Europos kosmoso agentūros bei H2020 programos projektuose. Sukūrėme medžiagas, leidusias sukurti naujos kartos puslaidininkinių lazerių ir jutiklių kūrimo platformą, taip pat, ir tai itin svarbu, atsirado žmonių į FTMC trauka, mokslinė veikla įgavo pripažinimą.

– Kaip aukštųjų technologijų laboratorijose sukurti moksliniai atradimai, inovacijos tampa mūsų kasdienybės dalimi?

– Įkūnyti atradimus mums padeda 5 kompetencijos centrai. Tai atskiri moksliniai projektai, kurių tikslas – paversti mokslines idėjas kažkuo apčiuopiamu, pritaikomu visuomenės poreikiams. Iš pradžių bandome sukurti prietaisų maketus, kurie vėliau galėtų tapti novatoriškais įrenginiais, jau galinčiais keliauti į rinką.

Tam, kad mokslinis sprendimas įgautų „kūną“, reikia visos technologinės grandinės – nuo mokslinės idėjos iki plačiajai visuomenei skirto daikto. Ir jeigu pirmajame FTMC dešimtmetyje mums buvo svarbu sukurti pilną technologinę grandinę, tai antrajame etape mes ketiname bent dalį mokslo žinių bandyti paversti daiktais ir didelės pridėtinės vertės paslaugomis. Paslaugomis ar technologijomis, kurioms reikalingas būtent mokslinis žinojimas ir supratimas. Iš čia atsiranda aukšta pridėtinė vertė.

Mokslinis darbas nėra labai lengvai apibrėžiamas. FTMC dirba 38 habilituoti mokslų daktarai, 246 mokslų daktarai, per 500 mokslo tyrėjų, studijuoja 105 doktorantai. Yra 18 skyrių, sudėliotų pagal temas. Pvz., Aplinkotyros skyriaus „arkliukas“ – Žaliasis kursas, kurio tikslas padėti Europai iki 2050 m. pereiti prie klimatui neutralaus ekonomikos modelio. FTMC Lazerinių technologijų skyriaus sfera – naujų lazerinių instrumentų kūrimas ir lazerinių technologijų diegimas į paslaugas, produktus, bendradarbiaujant su lazerinėmis kompanijomis. FTMC industrinės laboratorijos teikia paslaugas lietuviškam verslui, pritaiko technologijas konkrečioms įmonėms, kad jos galėtų konkuruoti savo produktais pasaulyje.

Toli gražu ne visos mokslo idėjos virsta daiktais. Reikia ne tik žinių, kad tai pavyktų. Reikia mokslui imlaus verslo. Bandome tai kurti: nuo 2010-ųjų sukūrėme 19 naujų įmonių, taip paskatindami aukštųjų technologijų verslo plėtrą mūsų šalyje, siekiame pritraukti užsienio kompanijas, kurios prisidėtų prie mokslo atradimų kapitalizavimo. Pavyzdžiui, FTMC industrinėje Cheminių dangų laboratorijoje kuriame specialias dangas, skirtas padengti šalyje gaminamoms lazerių mechaninėms dalims. Tai – originali technologija, leidžianti ne tik mūsų centrui, bet ir lazerių įmonėms atpiginti gamybą ir taip tapti konkurencingesniais.

Tokie centrai, kaip mūsų, nėra edukaciniai. Mes nesame universitetai, kurių misija yra suteikti išsilavinimą. Mūsų misija – kurti mokslo žinias ir jas, jei įmanoma, komercializuoti. Žinoma, ne visas mokslo žinias įmanoma kapitalizuoti. FTMC yra maždaug 35 proc. fundamentinio mokslo ir 65 proc. taikomojo mokslo, bandant sudėlioti pagal projektus ir mokslines veiklas. Todėl mums reikia laimėti projektus, turėti mokslinių paslaugų paketą, gebėti konkuruoti.

Suskaičiavome, kad vienas į mus investuotas euras sugeneruoja 2,48 euro ekonominės vertės. Kitose, panašiose į FTMC Europos institucijose įprastai sugeneruojama apie 3 eurus. Taigi, dar truputį atsiliekame, bet tikimės kad šis rodiklis labai pagerės, kai pradės veikti pilnos technologinės grandinės.

– Kaip šį procesą paaiškintumėte populiariai? Ką tai reiškia?

– Tam, kad, pavyzdžiui, iškeptum duoną, reikia nuo pradžios iki galo atlikti veiksmų grandinę, kitaip galutinis produktas gali ir nepavykti. Taip ir kuriant prietaisą: reikia turėti visą procesų grandinę ir reikiamus įrankius. Ir tik tada, kai visa tai veikia, galima tikėtis rezultato. Jei nors vieno proceso nėra – produkto nesukursime. FTMC Kompetencijos centrai, kuriuos minėjau, kaip tik ir sudarys prielaidas darbą pabaigti iki galo, idėją paversti realiu daiktu ar technologija.

– Praėjusią vasarą buvote priimti į elitinių neuniversitetinių mokslo institucijų klubą – Europos mokslinių tyrimų ir technologijų organizacijų asociaciją (angl. European Association of Research and Technology Organisations, EARTO). Ką reiškia būti šios tarptautinės organizacijos nariu?

– Džiaugiamės, kad atitikome aukštus asociacijos nariams taikomus kriterijus ir galime aktyviai dalyvauti prisidėdami prie politikos, kurią formuoja EARTO. Asociacija vienija per 350 stipriausių Europos neuniversitetinių mokslinių tyrimų institutų, kurių pagrindinė veikla nukreipta į taikomuosius mokslinius tyrimus bei technologijų kūrimą bei jų vystymą.

Jei esi EARTO narys, lengviau ieškoti sprendimų, kaip komercializuoti mokslininkų sukurtus produktus, paprasčiau formuoti konsorciumus tarptautiniams projektams, rasti ryšius su industriniais partneriais.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Fizinių ir technologijos mokslų centro (FTMC) direktorius akademikas prof. Gintaras Valušis
Luko Balandžio / 15min nuotr./Fizinių ir technologijos mokslų centro (FTMC) direktorius akademikas prof. Gintaras Valušis

– Kokie FTMC mokslininkų atradimai yra tapę ar netrukus taps mūsų kasdienybės dalimi?

– Jei nueinate į muziejų ir ten matote itin seną eksponatą, prie kurio parašytas jo tikslus „amžius“, arba regite archeologinius radinius su pažymėta data, greičiausiai ji bus nustatyta mūsų centre. Branduolinių tyrimų skyriaus Masių spektroskopijos laboratorijoje, naudojant radioanglies datavimą, pačiu jautriausiu šiandienos metodu – naudojant greitintuvo masių spektrometrą. Jo „amžiaus nustatymo“ ribos – nuo dabar iki 50.000 metų, o tikslumas šiame ilgame intervale – 30 metų.

Jei lankotės modernioje gamykloje, kurios darbuotojai didžiuojasi, kad naudoja modernią lazerinę technologiją gaminių paviršiui apdoroti, greičiausiai – jie naudoja būtent FTMC lazerininkų sukurtas technologijas. Jei kartais „susiduriate“ su itin atspariomis korozijai dangomis, labai gali būti, jog prie šių dangų kūrimo prisidėjo FTMC chemikai. Kai elektroniniu parašu pasirašote dokumentą su laiko žyme, ji yra susieta su mūsų Metrologijos skyriuje esančiu etaloniniu atominiu laikrodžiu. Matote pareigūną ar karį su šarvuota liemene –greičiausiai, tai yra mūsų tekstilės skyrių gaminys.

Kas bus toliau? Gali nutikti, kad po kelerių metų, kai nusipirksite naujos kartos mobilų telefoną, jo procesoriuose bus lietuviškų cheminių technologijų „trupinėlis“. Kalbant apie naujos kartos šviesolaidinio interneto lazerius, labai tikėtina, kad ir ten būsime prisidėję savo žiniomis. Nes FTMC dabar kuriami nauji puslaidininkiniai nanodariniai, padėsiantys išvengti šiandien naudojamų interneto ryšio lazerių šaldymo ir temperatūros stabilizavimo.

Saulės elementų, kuriems medžiagą sukūrė FTMC mokslininkų grupė, galbūt greit dar nebus ant mūsų namo stogo dėl gana didelės jų kainos. Tačiau jeigu jie bus skrendančiuose europiniuose palydovuose – tai bus ir didelis mūsų centro mokslininkų indėlis. Optoelektronikos technologijų laboratorija yra viena iš pasaulinių lyderių kuriant naujas medžiagas, kurios gali būti panaudotos kaip galimi naujos kartos saulės elementai palydovams.

Esu tikras, kad po keleto metų cholesterolio kiekį maiste nustatys FTMC Nanoinžinerijos skyriaus specialistų sukurti grafeno jutikliai. Čia taip pat kuriami tokie dalykai, kaip dirbtinės ragenos, išbandomos naujos medžiagos, kurias būtų galima taikyti medicinoje. Šio skyriaus mokslininkų atradimus bando komercializuoti pačių skyriaus mokslininkų sukurtos įmonės.

– Prieš kelerius metus, susirūpinus pašto siuntų saugumu, FMTC mokslininkai pasitarnavo pasiūlydami sprendimą neatplėšus vokų ir neatidarius siuntų patikrinti, ar juose nėra pavojingo užkrato.

Taip, tai tiesa. Yra nematoma šviesa – terahercų spinduliuotė, kuri nesunkiai skverbiasi per pakuotes, drabužius, taip leisdama pamatyti, pvz., kas yra jūsų kišenėse ar pašto siuntose, jų neatplėšiant. Skirtingai nuo Rentgeno spindulių, terahercų spinduliai nėra kenksmingi. Mūsų mokslinei grupei pavyko padaryti jutiklių sistemas, skirtas vaizdams arba, kitais žodžiais kalbant, „nuotraukoms” šioje nematomoje šviesoje užrašyti, ir taip pamatyti, kas yra viduje. Sukurta vaizdinimo sistema inovatyvi – ji „spalvota”. Tai yra, sistema užrašo vaizdus ties keliais dažniais, o tai leidžia ne tik tuos paslėptus daiktus „pamatyti”, bet ir juos atpažinti. Taigi, „spalvota fotografija” nematomoje šviesoje gali būti itin patogus instrumentas kurti įvairioms saugumo sistemoms.

Kai FTMC pradėjome šios srities tyrimus, juokaudami pasivadinome „Terahercų ateljė“, netgi logotipą susikūrėme, nors iki laboratorijos buvo dar labai toli. Šiandien jau turime sėkmingai veikiančią laboratoriją, kuri vadinasi Terahercų fotonikos laboratorija. Bet 2002 m. sukurtą „Terahercų ateljė“ logotipą „THz Atelier“ išsaugojome ir netgi iki šiol naudojame ant pranešimų. Laboratorijų daug, o FTMC „THz Atelier“ (ateljė) – vienintelė (juokiasi – red. past).

Mūsų grupei pavyko išplėsti terahercinius taikymus medicinoje, pasiekimus panaudoti ankstyvosios fazės vėžio diagnostikai, sukurti kompaktiškos optikos sprendimus tokioms vaizdinimo sistemoms kurti.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Fizinių ir technologijos mokslų centras
Luko Balandžio / 15min nuotr./Fizinių ir technologijos mokslų centras

– Pirmasis FTMC dešimtmetis baigėsi. Kokie užmojai naujam?

Tęsti, kas yra gero, veržlaus ir ambicingo, siekti įgauti dar daugiau „svorio“ tarptautinėje mokslo bendruomenėje. Būtų gerai pritraukti ar patiems sukurti naujų kompanijų, kurios būtų pajėgios įkūnyti mūsų mokslo atradimus. Tai – didelis iššūkis, bet bandome siekti. Jei nėra atitinkamo verslo, reikia jį susikurti. Mūsų noras, kad idėjos, kurios šiandien yra „ant laboratorijos stalo“, taptų daiktais arba būtų prieinamos verslo bendruomenei, taip tapdamos kasdienybės dalimi.

– Kiek laiko prireiks centro įsivardintiems tikslams pasiekti?

Amerikiečiai sako, kad greita sėkmė ateina po 15 intensyvaus darbo metų. 10 metų FTMC jau praėjo. Galvoju, kad reikia dar trejeto – penketo metų tolesniam augimui, visų technologinių grandžių „sustygavimui“. Pasaulinė pandemija užvėlino galutinius technologinės įrangos paleidimus, bet tikimės atgauti greitį. Jau esame lygiaverčiai tarptautinių projektų dalyviai, turime savo technologijas ir pakankamai naujų žinių bei mokslinės patirties. Kita vertus, supratimas, ką ir kaip reikia daryti, o ko ir kaip nereikia – nesibaigiantis procesas. Tai – mokslininko kasdienybė, turinti savo žavesio, nes mokslininkas tik ieškodamas, klysdamas ir vėl su aistra (nes be jos niekas nepasidaro) tyrinėdamas, sukuria kažką vertingo.

– FMTC 10-mečio konferencijoje pranešimus skaito garsūs mokslininkai iš viso pasaulio. Gal galėtumėte trumpai pristatyti dalyvius?

– Iš tiesų, turime daug garbingų svečių, kurie visuomenei pristatys, kaip keitėsi mokslas per dešimt metų ir kur link jis juda. Nuotoliniu būdu konferencijoje dalyvausiantiems ir atvykstantiems svečiams pristatysime ryškiausius FMTC mokslininkų pasiekimus: ką jau padarėme ir kur reikia tobulėti.

Pranešėjai iš užsienio – mūsų partneriai, juos pažįstame daugelį metų, esame bendradarbiavę atskiruose moksliniuose projektuose, mokslinių straipsnių bendraautoriai.

Prieš penkerius metus įkūrėme FTMC Tarptautinę patarėjų tarybą: subūrėme pasaulio mokslo autoritetus iš kitų šalių, turinčius labai dideles kompetencijas įvairiose, centrui artimose mokslo srityse. Tai chemijos optoelektronikos ir fotonikos, medžiagų inžinerijos, biomokslų grandai. Šie žmonės „iš šalies“ stebi mūsų darbus ir labai nuoširdžiai padeda patarimais. Jų patirtis yra neįkainojama, ir mums labai didelė garbė, kad jie dirba su FTMC , dalijasi savo žiniomis ir įžvalgomis.

Vieną pagrindinių dešimtmečio konferencijos pranešimų skaitys EARTO prezidentas prof. Antti Vasara iš Helsinkio. Šis mokslininkas yra lyderiaujančio Suomijos instituto VTT direktorius, turintis ypač daug patirties aukštos pridėtinės vertės inovacijų srityje.

Iš pranešėjų noriu išskirti mūsų centro Tarptautinės patarėjų tarybos narį prof. Xi-Cheng Zhang iš Ročesterio universiteto. Jis yra vienas iš pasaulinių korifėjų ultrasparčiosios optikos tematikoje, aktyviai plėtojamoje ir FMTC. Šis neįtikėtinai charizmatiškas mokslininkas Konferencijos metu dalinsis naujausiomis žiniomis, kas dabar vyksta šiame mokslinių tyrinėjimų fronte.

Lietuvių kilmės pranešėjas prof. Jonas Zmuidzinas, dirbantis CalTech institute, Kalifornijoje, šiandien yra viena ryškiausių pasaulyje astrofizikos žvaigždžių. Šio FMTC Tarptautinės patarėjų tarybos nario sukurti jutikliai – vieni jautriausių kada nors sukurtų jutiklių astronominiams tyrimams. Tad tikrai bus labai įdomu pasiklausyti šio puikaus mokslininko, kuris dar yra ir didelis Lietuvos patriotas, minčių bei technologinių įžvalgų.

Mokslininkas Hartmut G.Roskos, kurį taip pat išgirsime FMTC dešimtmečio konferencijoje, yra vienas iš pačių žinomiausių terahercų tyrinėtojų pasaulyje. Dirbame kartu jau 20 metų, nuo tada, kai laimėjau Alexander von Humboldto stipendiją. Taigi, bus labai įdomu sužinoti, ką daro prof. H. Roskos tyrėjų grupė šiuo metu.

Noriu pristatyti ir kultūrinę FTMC 10-mečio renginių programą. Pirmosios šventinės dienos vakare grieš Vilniaus muzikos mėgėjų simfoninio orkestro kamerinė grupė, o FTMC fojė atidaryta išskirtinė akademiko Eugenijaus Norkaus numizmatikos kolekcijos paroda „Mokslas ir mokslininkai monetose ir banknotuose“. Šią parodą gali apžiūrėti kiekvienas, užsukęs į FMTC pastatą sostinėje, Saulėtekio al. 3. Maloniai kviečiame. Parodos autorius prof. E. Norkus – iškilus žmogus, Geros Valios ir tikro Patriotizmo pavyzdys – nebijau šito žodžio šitame kontekste – gebantis profesionaliai dirbti savo mokslinį darbą ir tuo pačiu kurti daug kitų prasmingų, vertingų dalykų. Visų labui. Ne žodžiais, ne įvaizdžio kūrimu, o savo konkrečiu veiksmu, paaukotu asmeniniu laiku ir kruopščiu darbu, kurį tiesiog dovanoja kitiems.

Džiaugiamės, kad FTMC turime tokių kūrybingų, nuoširdžiai mylinčių savo darbą ir turinčių neaprėpiamą kūrybos polėkį žmonių. Jie įkvepia smalsumą ir aistrą žinoti, o be šitų savybių aukšto lygmens mokslas tiesiog neįmanomas. Kartais pagalvoju, jog užuot reikalavus daugiau teisių, reiktų prisiimti daugiau pareigų, tuomet ir pasaulis taps geresnis, o mūsų šalis gražesnė, Vilnius – jaukesnis.

Finansinę paramą renginiui įgyvendinti suteikė Lietuvos mokslo taryba (LMTLT), sutarties Nr. Nr. S MOR-20-1.

Organizatorių nuotr./Lietuvos mokslo taryba
Organizatorių nuotr./Lietuvos mokslo taryba

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Remiamas turinys

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką