Antradienio vakarą, Lietuvos laiku, NASA paskelbė įgulą kitai svarbiai Mėnulio programos misijai „Artemis III“. Vis dėlto, priešingai nei buvo planuota anksčiau, šios misijos astronautai Mėnulyje neišsilaipins ir net neskris arti jo.
Iš pradžių „Artemis III“ turėjo tapti pirmąja pilotuojama misija, kurios metu žmonės vėl nusileistų Mėnulyje, pirmą kartą po „Apollo 17“ misijos 1972 metais. Buvo numatyta, kad du astronautai nusileis netoli Mėnulio pietų ašigalio ir jo paviršiuje praleis maždaug savaitę.
Tačiau vasarį NASA pakeitė pirminius planus ir paskelbė, kad „Artemis III“ misija vyks tik žemojoje Žemės orbitoje – vos kiek toliau nei Tarptautinė kosminė stotis. Jos metu erdvėlaivis turės susijungti su prototipiniais Mėnulio nusileidimo moduliais.
Nepaisant pasikeitusio misijos pobūdžio, NASA vadovas Jaredas Isaacmanas pabrėžė, kad tai bus kol kas sudėtingiausia kada nors vykdyta misija.
„Šiai misijai reikės įspūdingo sunkiasvorių raketų paleidimų koordinavimo, pasitelkiant komandų iš visos bendruomenės talentą bei pajėgumus“, – sakė jis.
Misijos vadu paskirtas NASA astronautas Randy Bresnikas. „Artemis III“ pilotu taps Italijos kosmoso agentūros astronautas Luca Parmitano, kosmose jau praleidęs daugiau kaip 300 dienų. Misijos specialistų pareigas eis amerikiečiai Andre Douglasas ir Frankas Rubio.
Atsarginiu įgulos nariu paskirtas Bobas Heintzas, kosmose praleidęs 170 dienų. Prireikus B.Heintzas galėtų perimti bet kurį įgulos nario vaidmenį.
„SpaceX“ vėlavimas
„Artemis III“ misijos planai buvo pakeisti dėl Elono Musko bendrovei „SpaceX“ priklausančios raketos „Starship“ vėlavimų. Iš pradžių ši misija turėjo tapti istoriniu pilotuojamu nusileidimu Mėnulyje, tačiau dabar ji bus skirta technologijų bandymams Žemės orbitoje. Būtent „Starship“ turėtų nugabenti astronautus iš Mėnulio orbitos į jo paviršių.
Taip pat nuspręsta, kad po „Artemis II“ misijos, kurios metu astronautai apskries Mėnulį, būtų pernelyg rizikinga iš karto pereiti prie nusileidimo jo paviršiuje. Prieš tai Žemės orbitoje planuojama išbandyti susijungimo su Mėnulio nusileidimo moduliais procedūrą.
2026 metų kovą JAV Vyriausybės atskaitomybės biuras konstatavo, kad „SpaceX“ padarė pernelyg ribotą pažangą vystydama technologijas, reikalingas degalų papildymui orbitoje ir kriogeninio kuro saugojimui.
Šios technologijos yra būtinos, nes „Starship“ raketa yra pernelyg sunki, kad Mėnulį galėtų pasiekti be papildomo degalų papildymo Žemės orbitoje. Tam reikėtų paleisti visą tankerinių kosminių aparatų flotilę, kuri viena po kitos perduotų kriogeninį skystą metaną ir skystą deguonį. Tai itin ambicingas manevras, kuris iki šiol dar nebuvo išbandytas.
NASA Mėnulio programos komandai praėjusį mėnesį teko susidurti su dar vienu iššūkiu. Kita agentūros partnerė – bendrovė „Blue Origin“ – per įprastą variklio bandymą patyrė incidentą: sprogo jos raketa „New Glenn“.
Per sprogimą žmonės nenukentėjo, tačiau paleidimo aikštelė buvo smarkiai apgadinta.
Panašų incidentą 2016 metų rugsėjį buvo patyrusi ir „SpaceX“. Tuomet bendrovei prireikė 15 mėnesių, kad ji galėtų grįžti prie skrydžių. Vis dėlto „SpaceX“ turėjo ir kitų paleidimo aikštelių, kuriomis galėjo naudotis, o „Blue Origin“ tokios galimybės neturi.
Krovininis nusileidimo modulis „Blue Moon“, kuris į Mėnulį galėjo būti paleistas jau šį rudenį, gali nespėti startuoti pagal numatytą grafiką. Neaiškumų kyla ir dėl pilotuojamo nusileidimo modulio, reikalingo „Artemis IV“ misijai, terminų.
Taip pat klausimų kelia abiejų nusileidimo modulių bandomosios misijos, kurias turėtų patikrinti „Artemis III“.
Pagal optimistiškiausią NASA grafiką, „Artemis III“ kaip demonstracinė misija turėtų įvykti 2027 metais. „Artemis IV“, kurios metu planuojamas nusileidimas Mėnulyje, numatyta 2028 metų pradžioje. Tais pačiais metais vėliau turėtų būti surengta ir „Artemis V“ misija, skirta antrajam nusileidimui bei Mėnulio bazės statybų pradžiai.
„Blue Origin“ viceprezidentas Johnas Couluris teigė, kad NASA ir „Blue Origin“ dirba be pertraukos, siekdamos pasirengti paleidimui 2027 metais.
Skubą iš dalies lemia ir geopolitinės aplinkybės. Kinija yra paskelbusi tikslą iki 2030 metų įvykdyti pilotuojamą nusileidimą Mėnulyje. Tuo metu 2025 metų gruodį Donaldo Trumpo pasirašytas vykdomasis įsakas įpareigojo NASA iki 2028 metų, kai baigsis jo kadencija, sugrąžinti astronautus į Mėnulį, o iki 2030-ųjų įrengti pirminius bazės elementus.
Pirmasis nusileidimas Mėnulyje dabar priklauso nuo daugybės tarpusavyje susijusių etapų, kurie iki šiol dar niekada nebuvo atlikti.
„Manęs nė kiek nenustebintų, jei Kinija ten atsidurtų pirmoji“, – „BBC News“ sakė Mėnulio tyrimų mokslininkas dr. Simeonas Barberis.
NASA galimybių paklaida šiuo metu yra labai maža. „Starship“ raketai būtina degalų papildymo orbitoje technologija dar nebuvo pademonstruota, viena svarbi komercinė partnerė liko be veikiančios paleidimo aikštelės, o pirmasis nusileidimas Mėnulyje dabar priklauso nuo daugybės tarpusavyje susijusių etapų, kurie iki šiol dar niekada nebuvo atlikti. Visi jie turėtų pavykti tinkama seka.
