Unikalios, trumpalaikės audros Indijos vandenyno pietrytinėje dalyje kyla cikliškai. Jos paprastai pradeda sūkuriuoti žiemą ir pavasarį (Pietų pusrutulyje), kai vakarų ekvatoriniai vėjai susitinka su šiaurės vakarų vėjais, rašo „Science Alert“.
Mokslininkams gana gerai žinomas didelių oro kiekių slenkimas vasaros mėnesiais netoli vakarų ekvatorinių vėjų, konkrečiai vadinamas Borealine vasaros tarpsezonine osciliacija.
Tačiau šių svyravimų periodiškumas ne visai sutapo su audrų dėsningumais, todėl mokslininkai nusprendė atlikti išsamesnius tyrimus.
Remiantis kasdieniniais atmosferos duomenimis, nuo 1988 m. prie Sumatros krantų įvyko tik trys reikšmingi atšalimo atvejai, ir atrodo, kad šios anomalijos atsirado po ciklonų aktyvumo trūkumo.
Susidarant vandenį šildančiam ciklonui pietrytinėje Indijos tropinio vandenyno dalyje (SETIO), sustiprėja šiaurės vakarų vėjai, o vakarų ekvatoriniai vėjai susilpnėja.
Visas šis reiškinys trunka apie 10 dienų, o per kiekvieną liepos-rugsėjo mėn. sezoną, vidutiniškai kyla apie 5 SETIO audros – bendra jų trukmė apie 50 dienų. Tačiau kai kuriais sezonais gali pasitaikyti tik vienas ciklonas.
„Kai kuriais metais įvyksta dramatiški pokyčiai, kai SETIO ciklonai neišsivysto, o aplinkos vėjai paskatina šalto jūros vandens atsiradimą didžiulėje teritorijoje, stipriai sutrikdydami ir vėjų, ir kritulių režimą Indijos vandenyne“, – sakė okeanografas Jochenas Kaempfas iš Flinderso universiteto.
Vakarinius vėjus, pučiančius aplink Sumatrą, mokslininkai pastebėjo ir anksčiau, tačiau niekada nebuvo suprasta, iš kur jie kyla.
„Toks dažnas SETIO ciklonų pasireiškimas paaiškina jų įtaką vidutiniams ekvatoriniams zoniniams vėjams rytinėje Indijos vandenyno dalyje, kurių kitais atvejais beveik nebūna“, – rašo autoriai.
Iš tikrųjų ciklonai visame pasaulyje sudaro didžiąją dalį vėjo jėgos, tekančios aplink ekvatorių.
SETIO ciklono metu šalto vandens sankaupas pietrytinėje Indijos vandenyno dalyje slopina šiaurės vakarų vėjai – panašiai kaip vėjai prie Peru krantų kontroliuoja La Niña sankaupas.
Atsižvelgdami į Žemės ateities neapibrėžtumą, mokslininkai teigia, kad geresnis tokių ciklonų supratimas yra labai svarbus.
Šios audros daro įtaką Indijos vandenyno dipoliui, kuris, savo ruožtu, stipriai veikia aplinkinių šalių, įskaitant Australiją, klimatą ir kritulių kiekį.
Geresnis atmosferos ir vandenyno srovių šioje pasaulio dalyje supratimas padės patobulinti vietinius klimato modelius, todėl ekspertai galės geriau numatyti, kur link juda spartus visuotinis atšilimas ir kaip geriausiai pasiruošti būsimai nelaimei.
