Dabar populiaru
Tiesiogiai
15min be reklamos
Publikuota 2022 06 01, 11:16

Organų transplantacijos proveržis: išimtos iš kūno žmogaus kepenys išliko gyvybingos 7 dienas

Kai donorinis organas tampa prieinamas žmogui, kuriam reikia transplantacijos, medicinos personalas turi veikti greitai. Besiplečiantys ledo kristalai pažeisti jautrius audinius gali vos per keletą valandų, tad naujam organui įvertinti, transportuoti ir implantuoti lieka mažiau nei 12 valandų. Dėl to ne tik susidaro didžiulis laiko trūkumas atliekant subtilią procedūrą, bet ir daug organų tampa neperspektyvūs transplantacijai.
Transplantacija
Transplantacija / 123RF.com nuotr.

Tačiau naujas atradimas gali gerokai pagerinti kepenų transplantacijos situaciją: prieš persodindami kepenis pacientui, mokslininkai jas kelias dienas laikė neužšaldytas.

Transplantacijos centrai šias kepenis laikė netinkamomis, nes jose buvo auglys ir jos buvo gautos iš paciento, sergančio sepsiu (bakterine infekcija). Trijų dienų laikotarpis leido mokslininkams kepenis tinkamai ištirti, išgydyti ir paruošti transplantacijai.

Po metų šias kepenis gavęs pacientas buvo visiškai sveikas, su normalia kepenų funkcija ir normalia gyvenimo kokybe, rašo „Science Alert“.

„Dėl sėkmingos kepenų transplantacijos per pastaruosius 30 metų visame pasaulyje trūksta organų... Galimų organų trūkumas išlieka svarbiausiu veiksniu, ribojančiu transplantacijos sėkmę“, – rašė tyrėjų grupė, vadovaujama chirurgo Pierre'o-Alaino Clavieno iš Ciuricho universitetinės ligoninės ir Ciuricho universitetinės ligoninės „Wyss“ Šveicarijoje.

„Ši klinikinė sėkmė atveria naujus klinikinių tyrimų horizontus ir žada iki 10 dienų pailginti donorų organų gyvybingumo įvertinimo laikotarpį bei skubią ir labai sudėtingą operaciją paversti planine procedūra.“

Imitavo žmogaus kūno aplinką

Metodas, kurį komanda naudojo kepenims išsaugoti, yra vienas iš tų, kurie vis labiau populiarėja medicinos pasaulyje.

Jis vadinama ex situ – normotermine perfuzija, o pats principas ganėtinai paprastas: organas patalpinamas į sterilią aplinką, kurioje palaikoma 37 laipsnių Celsijaus temperatūra, t. y. maždaug normali žmogaus kūno temperatūra.

Tokioje aplinkoje organas perplaunamas skysčiais, skirtais imituoti žmogaus organizmo funkcijas, pavyzdžiui, maistinėmis medžiagomis, hormonais ir krauju. 2020 m. „Wyss Zurich“ pademonstravo savo perfuzijos technologijos veiksmingumą, kai septynias dienas palaikė normalią žmogaus kepenų veiklą už kūno ribų.

123RF.com nuotr./Kepenys
123RF.com nuotr./Kepenys

2021 m. gegužės 19 d. jų tyrimai žengė didžiulį žingsnį į priekį. Jiems buvo pasiūlyta persodinti 29 metų moters, kuri sirgo sepsiu ir invaziniais pilvo augliais, kepenis.

Dėl nežinomo auglio kepenims reikėjo atlikti diagnostinius tyrimus, kad organas būtų pripažintas tinkamu transplantacijai.

Kita vertus, pacientas buvo 62 metų vyras, sergantis pažengusia kepenų ciroze, sunkia portaline hipertenzija ir daugybiniu bei pasikartojančiu kepenų vėžiu.

Jis buvo išsamiai informuotas apie eksperimentinį procedūros pobūdį ir sutiko su rizika, nes jo būklė buvo tokia pažengusi, kad tikimybė laiku gauti kepenų transplantaciją pagal įprastus transplantacijos sąrašus buvo beveik lygi nuliui.

Praėjus keturioms dienoms kepenys buvo persodintos, o procedūra buvo sėkminga, rašo „Science Alert“.

Tyrėjai teigė, kad rezultatas buvo panašus į gyvosios donorystės atvejį, kai organo transplantatas paimamas iš norinčio gyvo donoro ir persodinamas tiesiai recipientui. Persodintos kepenys veikė normaliai ir neturėjo jokių nepageidaujamų pasekmių.

„Kepenų transplantacija tebėra viena sudėtingiausių ir daugiausiai išteklių reikalaujančių chirurginių procedūrų, kuri šiuo metu atliekama kaip skubi procedūra. Mūsų taikytas metodas galėtų sudaryti sąlygas, kad tokios operacijos taptų planinėmis procedūromis“, – teigė mokslininkai.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką