Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota 2022 05 26, 13:14

Paaiškino, kaip Mėnulio ašigaliuose galėjo atsirasti ledo

Mokslininkai teigia, kad dėl ledo Mėnulio ašigaliuose kalti ugnikalniai.
Mėnulis
Mėnulis / 123RF.com nuotr.

Naujame tyrime teigiama, kad per du milijardus metų Mėnulyje vyko ugnikalnių išsiveržimai, dėl kurių galėjo susidaryti daug trumpalaikių atmosferų, kuriose buvo vandens garų. Šie garai galėjo galiausiai nusėdo kaip ledas ašigaliuose, praneša tyrėjai gegužės mėnesio žurnale „Planetary Science Journal“.

Nuo tada, kai 2009 m. buvo patvirtintas ledo egzistavimas Mėnulyje, mokslininkai diskutavo apie galimas vandens kilmės priežastis. Tarp paaiškinimų buvo minimi asteroidai, kometos bei Saulės vėjo pernešti elektringi atomai.

„Tikrai įdomus klausimas, kaip tos lakiosios medžiagos [tokios kaip vanduo] ten pateko“, – sakė Kolorado universiteto planetų mokslininkas Andrew Wilcoskis.

A.Wilcoskis ir jo kolegos nusprendė pradėti nuo vulkanizmo, kaip Mėnulio ledo šaltinio, tyrimo. Mėnulio vulkanizmo klestėjimo laikotarpiu išsiveržimai vykdavo maždaug kas 22 000 metų, rašo „Science News“.

Remdamiesi senovinės Mėnulio magmos mėginiais, mokslininkai apskaičiavo, kad jei H2O sudarė maždaug trečdalį vulkanų išskirtų dujų, iš viso išsiveržimų metu galėjo išsiskirti iki 20 kvadrilijonų kilogramų vandens garų.

Dalis šių garų turėjo būti prarasta kosmose, nes saulės šviesa skaido vandens molekules, o Saulės vėjas jas išnešioja.

Kad dalis vandens molekulių nusėstų ašigaliuose, vandens garų kondensavimosi į ledą greitis turėjo viršyti vandens garų išsiskyrimo iš Mėnulio greitį. Komanda šiuos greičius apskaičiavo ir palygino naudodama kompiuterinį modeliavimą. Modeliavimo metu atsižvelgta į tokius veiksnius kaip paviršiaus temperatūra, dujų slėgis.

Mokslininkai nustatė, kad apie 40 proc. visų išsiveržusių vandens garų galėjo susikaupti ledo pavidalu, o didžioji jų dalis – ašigaliuose. Tiesa, per milijardus metų dalis šio ledo vėl virto garais ir išskrido į kosmosą.

Modeliavimas taip pat parodė, kad storiausioje vietoje ledo sankaupos gali siekti šimtus metrų, o pietų ašigalis būtų maždaug dvigubai storesnis už šiaurės ašigalį.

Ateityje per Mėnulio misijas planuojama gręžti ledo branduolius, kurie turėtų patvirtinti ledo kilmę – juose atrasta siera parodytų, kad ledas susiformavo dėl vulkanizmo.

Sieros paieškos yra svarbios ir dėl kitos priežasties – tyrėjai teigia, kad kada nors Mėnulyje esančias vandens atsargas astronautai galėtų naudoti vartojimui ar raketų kurui. Tačiau jei visas Mėnulio vanduo yra užterštas siera, geriamo vandens išgauti nepavyktų.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką