Mokslininkų grupė, vadovaujama Basel universiteto psichiatrinės ligoninės profesoriaus Christiano Cajocheno, laboratorijos sąlygomis ištyrė 30 savanorių miego kokybę. Tiriamiesiems miegant, mokslininkai stebėjo smegenų veiklą, akių judesius, buvo matuojami hormonų išsiskyrimai. Išvados tokios, kad, nepaisant šiuolaikinio modernaus, komfortabilaus gyvenimo, žmonės vis dar reaguoja į geofizinius Mėnulio ritmus. Tyrimo išvados skelbiamos žurnale „Current Biology“.
Duomenys rodo, kad priklausomai nuo mėnulio fazių keitėsi tiek objektyvus, tiek subjektyvus miego kokybės vertinimas. Artėjant pilnam Mėnuliui, smegenų aktyvumas regionuose, atsakinguose už miegą, sumažėdavo 30 procentų. Žmonės taip pat 5 minutėmis ilgiau užtrukdavo, kol užmiega, bei miegodavo vidutiniškai 20 minučių trumpiau. Ir patys savanoriai per pilnatį jautėsi prasčiau miegą, jų organizmuose buvo sumažėjęs už miegojimo–budrumo ciklus atsakingas hormonas melatoninas. „Tai yra pirmasis patikimas įrodymas, kad Mėnulio fazės gali daryti įtaką žmogaus miegojimo ritmui“, – teigė C.Cajochenas.
Pasak tyrimo autorių, toks Mėnulio poveikis gali būti užsilikusi biologinė relikvija dar iš tų laikų, kai Mėnulio šviesa buvo svarbi žmonių elgesiui. Tai ir dabar stebima kituose, ypač vandenų, gyvūnuose, kuomet palydovo šviesa paveikia jų reprodukcinį elgesį. Žmonėms šiais laikais Mėnulio poveikį nuslopino elektrinė šviesa ir kiti modernaus gyvenimo pasikeitimai. Tačiau tyrimas atskleidė, kad esant griežtai kontroliuojamoms laboratorinėms sąlygoms, Mėnulio poveikis žmogui gali būti pamatytas ir išmatuotas.
