Maža kaina - didelė vertė. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
02 17 /03 15 16:11

Koks radiacinis fonas Lietuvoje? Sužinokite, kur galite jį stebėti

Radiologinis aplinkos monitoringas Lietuvoje atliekamas nuolat. Tikrinamas oras, vanduo, maisto produktai, jų žaliavos. Labai svarbi šio monitoringo dalis – Ankstyvojo radiacinio pavojaus perspėjimo tinklas (RADIS), matuojantis jonizuojančiosios spinduliuotės lygį (radiacinį foną) aplinkoje 44 stebėjimo vietose. Jos įrengtos visoje Lietuvoje, bet didžiausias tankis – prie Lietuvos ir Baltarusijos pasienio ir tai suprantama, nes šalia turime nesaugią Baltarusijos atominę elektrinę (Baltarusijos AE).
Akimirkos žvalgybos iš oro atlikimo/vykdymo / Olga Andželika Olechnovič
Akimirkos žvalgybos iš oro vykdymo / Olga Andželika Olechnovič / RSC archyvas / Gretos Skaraitienės nuotr. / BNS nuotr.

Radiacinės saugos centro (RSC) specialistai ne tik matuoja ir stebi radiacinį foną, bet ir prognozuoja, kaip įvykiai klostytųsi toliau, jei įvyktų avarija.

RADIS tinklo svarbą sunku pervertinti, nes jo duomenys leis kuo anksčiau perspėti Lietuvos gyventojus apie radiacinį pavojų ir laiku imtis apsaugomųjų veiksmų. RSC specialistai nuolat (24/7) stebi RADIS duomenis. Juos matyti gali ir kiekvienas Lietuvos gyventojas.

RADIS plėtrą paskatino kitų šalių planai

Radiacinės saugos centras RADIS tinklą „paveldėjo“ iš Aplinkos apsaugos agentūros ir administruoja nuo 2021 m. Ilgą laiką pagrindinis RADIS tikslas buvo stebėti radiologinę būklę aplink Ignalinos atominę elektrinę ir didžiuosiuose Lietuvos miestuose.

Radiacinės saugos centro (RSC) specialistai ne tik matuoja ir stebi radiacinį foną, bet ir prognozuoja, kaip įvykiai klostytųsi toliau, jei įvyktų avarija.

Ignalinos atominė elektrinė apjuosta radiacinį foną stebinčių stočių žiedu, o pačioje elektrinėje taip pat įrengtos stebėjimo sistemos, tik jos jau priklauso Ignalinos atominei elektrinei, o jos duomenys siunčiami Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijai (VATESI).

„Kai paaiškėjo, kad atomines elektrines planuojama statyti Kaliningrado srityje ir Baltarusijoje, buvo nuspręsta RADIS tinklą atnaujinti ir išplėsti. 2014–2018 m. radiacinio fono stebėjimo stočių tinklas buvo plečiamas visoje Lietuvos teritorijoje. Šiuo metu tankiausiai stotys išdėstytos palei Lietuvos ir Baltarusijos pasienį, nes visai šalia yra Baltarusijos AE.

Radiacinio fono stebėjimo stotys Lietuvoje išdėstytos remiantis Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA), ES rekomendacijomis, nurodančiomis, kaip turi būti padengta teritorija, atsižvelgus į jos plotą, gyventojų tankį, galimą radioaktyviojo užterštumo šaltinį“, – pasakoja RSC Radiacinio pavojaus stebėjimo ir perspėjimo skyriaus vedėja Olga Andželika Olechnovič.

Trys žiedai aplink Baltarusijos AE

Pažiūrėjus į radiacinio fono stebėjimo stotelių išdėstymo žemėlapį, kurį galima rasti RSC tinklalapyje, nesunku pamatyti, kad dalis stotelių išdėstyta žiedais, juosiančiais Baltarusijos AE: pirmasis žiedas eina palei pasienį, antrasis žiedas išdėstytas toliau nuo pirmojo (50 km atstumu), 3 žiedas dar toliau (100 km atstumu nuo pirmojo). O kitos stotelės tolygiai išdėstytos likusioje Lietuvos teritorijos dalyje.

RSC archyvo nuotr. /Akimirkos iš Rumunijoje vykusių funkcinių reagavimo į branduolines avarijas pratybų „Valahia 2023“
RSC archyvo nuotr. /Akimirkos iš Rumunijoje vykusių funkcinių reagavimo į branduolines avarijas pratybų „Valahia 2023“

„RADIS stočių duomenys mūsų tinkle atsinaujina kas 10 minučių. Stotys matavimus atlieka kas minutę, bet kadangi natūralios, iš Žemės gelmių sklindančios jonizuojančiosios spinduliuotės (radiacijos), reikšmės yra labai mažos, tam, kad duomenys būtų tikslesni, pateikiamas dešimties matavimų vidurkis. Lietuvos gyventojams RSC tinklalapyje prieinami duomenys atnaujinami kas 60 minučių“, – matavimų periodiškumą paaiškina O. A. Olechnovič.

Kad būtume perspėti kuo anksčiau

Pagrindinį RADIS tinklo tikslą gerai apibūdina jo pavadinimas – Ankstyvojo radiacinio pavojaus perspėjimo tinklas. Ankstyvas perspėjimas reikalingas tam, kad mes galėtume greitai reaguoti į jonizuojančiosios spinduliuotės pokyčius aplinkoje – ne tik ore, bet ir vandenyje, nes tinklui priklauso ir 4 vandens matavimo stotys – dvi įrengtos Neryje, dvi – Nemune, stebinčios ar radioaktyvusis užterštumas neatkeliauja vandens keliais.

Pagrindinį RADIS tinklo tikslą gerai apibūdina jo pavadinimas – Ankstyvojo radiacinio pavojaus perspėjimo tinklas.

RADIS stotelių autonominiai detektoriai matuoja gama spinduliuotę. Duomenys, kuriuos jūs matote RSC tinklalapyje, yra aplinkos dozės galios ekvivalentas nanosivertais per valandą (nSv/h). Jie parodo, kokiu jonizuojančios spinduliuotės kiekiu apšvitinami mūsų šalies gyventojai.

Ir jei ekrane matote, kad dabar fonas yra 70 nSv/h, tai jaudintis visiškai nereikia – jonizuojanti spinduliuotė yra visur ir visada: ji nuolat sklinda iš Žemės gelmių, atkeliauja iš kosmoso ir toks fonas yra natūralus.

Matuoja tame aukštyje, kuriame įkvepiame

„Pagrindinis matavimo stoties elementas – detektorius, matuojantis tiek pačią gama spinduliuotės galią, tiek nustatantis, koks radionuklidas skleidžia spinduliuotę. Remiantis RADIS tinklo duomenimis, gali būti priimti sprendimai taikyti gyventojams tam tikrus apsaugomuosius veiksmus, todėl svarbu stotis įrengti tame lygyje, kuriame mes įkvepiame orą“, – pažymi Radiacinės saugos centro specialistė O. A. Olechnovič.

Dažnai stotys yra montuojamos šalia kitų matavimo įrenginių: Radiacinės saugos centras bendradarbiauja su Lietuvos hidrometeorologijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybomis ir savo stotis sumontuoja šalia šių tarnybų įrenginių.

„Kai kuriuos stotys yra sumontuotos ant savivaldybių ar seniūnijų pastatų ar šalia jų, tačiau stengiamės jas iškelti į saugesnes teritorijas“, – pastebi RSC specialistė.

Geras ir didelės aprėpties tinklas

Be stacionarių matavimo stočių, Radiacinės saugos centras turi ir 6 mobilias stoteles. „Kasdienėse situacijose jos skirtos laikinai pakeisti iš rikiuotės išėjusias stacionarias stotis. Bet jas galime panaudoti, jei reikia detaliau stebėti tam tikrą teritoriją, operatyviai joje išplėsti stebėjimo tinklą.

Šiuo metu senesnės kartos stotys keičiamos naujesnės kartos įrenginiais. Kai kurios stotys darbuojasi jau 10 metų ir viršija gamintojo rekomenduojamą eksploatavimo laiką, nebeturi programinės įrangos atnaujinimo galimybių bei nebeatitinka kibernetinio saugumo reikalavimų“, – pasakoja O. A. Olechnovič.

Mažiausiai du kartus per metus atliekama techninė, taip pat ir metrologinė, RADIS stočių patikra. Visos stotys energiją gauna iš elektros tinklo, o jei elektros tiekimas nutrūktų, stotis turi bateriją, tad autonomiškai dirbtų apie 2–3 paras.

24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę

RADIS tinklo duomenys teikiami Europos Komisijos prižiūrimai Europos radiologinių duomenų mainų platformai (EURDEP), kurioje atvaizduoti visos Europos duomenys. Visi duomenų surinkimo ir apdorojimo procesai yra automatizuoti ir juos apdoroja specializuota programinė įranga, galinti pateikti įvairiausias duomenų suvestines.

Radiacinio pavojaus stebėjimo ir perspėjimo skyriaus vadovė O. A. Olechnovič pabrėžia, kad RADIS duomenų stebėjimas vyksta nuolatos, ne tik darbo metu, bet ir nedarbo valandomis. Reaguojama tiek į radiacinio fono pokyčius, tiek ir į techninius sutrikimus aiškiai apibrėžta vidaus tvarka.

Radiacinio fono reikšmei padidėjus virš 300 nSv/h, valstybės nustatyta tvarka informacija perduodama atitinkamoms atsakingoms institucijoms.

Radiacinio fono padidėjimas. Ar tai jau pavojus?

Jei gyventojas RADIS tinklalapyje nuolat stebi savo vietovės radiacinį foną ir staiga mato reikšmės padidėjimą ar jau reikia nerimauti, skambinti į RSC ir klausinėti, kas nutiko?

„Nebūtinai reikšmės padidėjimas reiškia pavojų – mes stebime situaciją, jei kažkokia viena stotelė užfiksuoja 3 kartus didesnį radiacinį foną, aiškinamės priežastis, galbūt padidėjimą nulėmė oro sąlygos tame regione, pavyzdžiui, lietus.

RSC archyvo nuotr. /Ankstyvojo radiacinio pavojaus perspėjimo tinklas (RADIS)
RSC archyvo nuotr. /Ankstyvojo radiacinio pavojaus perspėjimo tinklas (RADIS)

Todėl gyventojams skirtame RADIS tinklalapyje pateikiame ne tik vietovės radiacinio fono vertes, bet ir meteorologinius duomenis: pasirinkę konkrečią RADIS stotelę, be radiacinio fono verčių grafiko, jūs galite matyti ir arčiausiai esančios meteorologinės stotelės užfiksuotos oro temperatūros, kritulių kaitos grafikus.

Paprastai, pakilus radiacinio fono vertei, sulaukiame daugiau gyventojų skambučių, todėl žemėlapyje yra daugiau informacijos, kad žmonės galėtų įvertinti sąsajas tarp kritulių ir radiacinio fono pokyčių. Viena stotis fono padidėjimą gali fiksuoti ir dėl netoliese vykdomų darbų – pvz., jei šalia remontuojamas kelias ir kelininkai asfalto kokybę tikrina spinduliuotės šaltinį turinčiu prietaisu, stotelė gali užfiksuoti radiacinio fono padidėjimą“, – atskleidžia O. A. Olechnovič.

Įvykiai didina domėjimąsi RADIS duomenimis

„Tikrai nemažai gyventojų stebi RADIS duomenis, tą mes jaučiame iš jų reakcijos, skambučių. Ypač susidomėjimas radiaciniu fonu padidėjo prasidėjus karui Ukrainoje – tuo metu labai daug mūsų šalies gyventojų stebėjo radiologinę situaciją Lietuvoje, nes grėsmingos informacijos buvo labai daug.

Lietuvos gyventojai stebi ne tik Lietuvos, bet ir kitų šalių radiologinę situaciją: susiruošia žmogus atostogauti Graikijoje ir mato, kad toje šalyje radiacinio fono reikšmės gerokai didesnės, tada skambina mums ir teiraujasi, prašo paaiškinti, kodėl ten reikšmės didesnės. Taigi važiuodami atostogauti, žmonės pasižiūri ne tik kokie orai jų atostogų vietoje, bet ir kokia ten radiologinė situacija“, – komentuoja RSC specialistė.

Lietuvos gyventojai stebi ne tik Lietuvos, bet ir kitų šalių radiologinę situaciją.

Norintiems stebėti radiologinę situaciją Lietuvoje, rekomenduojama sekti Radiacinės saugos centro pateikiamą žemėlapį, nes ten atvaizduojami patikimi ir patikrinti duomenys iš įrenginių, kurių techninė atitiktis ir matavimo tikslumas nuolat tikrinami.

Kitur atvaizduojami radiacinio fono stebėjimo duomenys gali būti klaidingai suprasti dėl jų šaltinio netikslumo ar netinkamo duomenų pateikimo bei interpretavimo – įvertinus, kad tai pakankamai jautrūs duomenys, net menkiausia klaida gali sukelti įvairias reakcijas.

„Dėl įvairių priežasčių klaidingi signalai gali atkeliauti ir iš stotelių. Neretai radiacinio fono vertės žymiai padidėja dėl techninių priežasčių, todėl mūsų tinkle duomenys atnaujinami kas 10 minučių, o gyventojams kas valandą, kad dėl techninių priežasčių ar kokių nors šalia vykdomų darbų, padidėjusi, bet realios situacijos neatspindinti vertė, nesukeltų bereikalingo nerimo“, – skirtumą paaiškina O. A. Olechnovič.

Jei situacija ekstremali

Kas nutinka, kai RADIS stotelės užfiksuoja pavojingą radiacinio fono padidėjimą? Yra atitinkamų veiksmų tvarka, kurios atsakingi RSC darbuotojai privalo laikytis.

„Gavę pranešimą apie radiacinio fono padidėjimą, turime įsitikinti, kad tai tikras pavojus. Jei atmetame visus techninius veiksnius, galėjusius sukelti klaidingą pavojų (o tai turime padaryti labai greitai), informuojame vadovybę, kuri pagal nustatytą algoritmą informuoja atsakingas institucijas“, – pasakoja O. A. Olechnovič.

Be RADIS tinklo, RSC turi papildomas automatines stotis, aptinkančias ir matuojančios ore pasklidusius radionuklidus. Dvi tokios stotys įrengtos pasienyje su Baltarusija (specialiai skirtos Baltarusijos AE stebėti), viena – Vilniuje.

Panašios stotys taip pat įrengtos Utenoje ir Dubininke. Šios stotys fiksuoja ne tik gama spinduliuotę, bet ir alfa, beta daleles bei jodo koncentraciją. Planuojamos dar kelios tokios stotys skirtinguose Lietuvos pakraščiuose. O. A. Olechnovič džiaugiasi: „Mūsų tinklas yra tikrai geras ir optimalios aprėpties.“

Radiacinės saugos centras taip pat atlieka radioaktyviojo užterštumo pasklidimo dėl galimų branduolinių avarijų prognozavimą, vertina, kaip krizinė situacija keisis priklausomai nuo oro sąlygų.

Prognozavimas, situacijos modeliavimas yra dar vienas RSC specialistų naudojamas įrankis, galintis parodyti. kaip, bėgant laikui, galėtų pasiskirstyti radioaktyvus užterštumas.

Tokios simuliuojamos prognozės sudaromos kiekvieną dieną pagal realias oro sąlygas. Nagrinėdami prognozes, kas būtų nutikę, kaip būtų sklidęs radioaktyvusis užterštumas vakar, prieš savaitę ir t.t., RSC specialistai gali vertinti tikėtinas radiologines pasekmes Lietuvai įvairiausių galimų scenarijų atvejais.

„Ekstremalios situacijos metu kartu su sraigtasparnius turinčia Valstybės sienos apsaugos tarnybos aviacijos valdyba atliktume ir žvalgybą iš oro – tam turime visą reikalingą įrangą. Tokia žvalgyba būtų atliekama pagal tam tikrą planą, sudaromą įvertinus turimą informaciją apie įvykį ir RADIS tinklo ir kitų automatinių matavimo sistemų duomenis bei atlikto prognozavimo rezultatus – tikrintume užterštas teritorijas, šalia esančias teritorijas.

Po pirminio patikrinimo, kurio metu skrendama zigzago formos trajektorija, gali būti atliktas patikslinantis skrydis. Užteršta teritorija būtų tikrinama ne tik iš oro, bet ir apvažiuojant, kartu su Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentu imant ir tiriant aplinkos mėginius“, – atskleidžia RSC specialistė O. A. Olechnovič.

Visi šie veiksmai RSC darbuotojams yra žinomi, nes rengiamos ir pratybos.

Taigi tankus RADIS stočių tinklas kas minutę matuoja jonizuojančiosios spinduliuotės lygį aplinkoje. Matavimai nuolat stebimi, tad, įvykus branduolinei ar radiologinei avarijoms, tiek šalies gyventojai, tiek tam tikros institucijos bus įspėti labai greitai, o tai leis operatyviai ir veiksmingai pasirūpinti gyventojų apsauga.

Daugiau informacijos apie radiacinę saugą rasite skiltyje – Lietuvos žmonių radiacinė sauga.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
28 metai su „Teleloto“ – kas lieka už kadro?
Reklama
Pasiskiepyti – į vaistinę: ateina per pietų pertrauką, kartu atsiveda ir šeimos narius
Reklama
Kam ir kada reikalingi saulės akiniai ir dirbtinis akių drėkinimas
Reklama
Šiaulių banko grupės valdomi pensijų fondai į daugiabučių renovaciją investuoja dar 7,5 mln. eurų
Užsisakykite 15min naujienlaiškius