2025-09-17 11:26

Rokas Medonis. Viena laisvės kaina: „prompt“

Tai yra grožinės literatūros antiutopinis apsakymas. Jis neturi jokių sąsajų su šiandienos ar praeities realijomis. O galbūt turi? 2045 metai, Lietuvos žemė 2045 Jahr, Litauen länder Mano vardas Liuka. Man ką tik sukako 27-eri. Drąsiai galiu sakyti, jog esu panaši į savo tėtį. Turbūt taip sako visos dukros. Nors, kai pagalvoji, esu panaši į daugumą žmonių, nes ėmiau jausti didelę nostalgiją praeičiai: vaikystei, prisiminimams. O laikus, kuriais net negyvenau, pradėjau idealizuoti. Bet pasirodo, taip elgdavosi visos kartos visais laikais.

Šio straipsnio įgarsinimo gali klausyti tik 15min prenumeratoriai

Prenumeruoti
Rokas Medonis
Rokas Medonis

Šis tekstas skelbtas proginiame 15min laikraštyje apie prognozes po 20 metų

Skaičiau, jog vadinamoji Z karta Lietuvoje prieš dvidešimt metų smarkiai idealizavo laikus, kai buvo atgauta Lietuvos Nepriklausomybė (idealizuoji, nors net gimęs tada nebuvai). Man tai pasirodė absurdiška, tėtis man daug pasakojo, kaip dešimtajame dešimtmetyje Lietuvoje buvo sunku ir net baisu gyventi: daug skurdo, nusikalstamumo, kiemuose sproginėdavo grupuočių padėtos bombos, ne tik persekiojo, bet ir žudė žurnalistus. Idealizmas atmintyje visada nubraukia tai, kas bloga, ir palieka tik tai, kas gera. Dar sakoma, jog, pagal Schopenhauerį, nostalgija labiausiai būdinga vyrams (nors gal tai tik sparnuota frazė ir netiesa).

Pranešti klaidą
Sėkmingai išsiųsta
Dėkojame už praneštą klaidą