Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota 2022 10 02, 17:04

Šimtai aukų ir tūkstančiai likę be namų: kaip potvyniai Pakistane ir Filipinuose susiję su klimato kaita?

Pasaulyje aštrėjant klimato kaitos procesams padažnėjusios audros ir potvyniai pareikalauja vis didesnio skaičiaus aukų. Skirtingų šalių mokslininkai Pakistaną užliejusius potvynius ir Filipinus bei Vietnamą nusiaubusį taifūną „Noru“ vadina katastrofiniais visuotinio atšilimo padariniais, o Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Antonio Guterresas pasaulį ragino „nebemiegoti“ akistatoje su klimato krize.
Nuo potvynio nukentėjusi moteris kartu su vaikais laikinoje prieglobsčio stovykloje Pakistane. 2022 m. rugsėjo 19 d.
Nuo potvynio nukentėjusi moteris kartu su vaikais laikinoje prieglobsčio stovykloje Pakistane. 2022 m. rugsėjo 19 d. / AFP/„Scanpix“ nuotr.

Trečiame pagal dydį Vietnamo mieste Da Nange drebėjo daugiaaukščiai pastatai, kai ankstyvą rugsėjo 28 d. rytą taifūnas „Noru“ pasiekė sausumą. Jo vėjo greitis, pasak nacionalinės meteorologijos tarnybos, siekė apie 120 km per valandą. Meteorologai skelbia, kad tai bus viena didžiausių kada nors šalį užklupusių audrų.

Anksčiau šią savaitę „Noru“ smogė Filipinams kaip supertaifūnas, kurio vėjo greitis siekė 195 km per valandą. Civilinės gynybos tarnyba pranešė, kad 10 žmonių žuvo, o dar aštuoni dingo be žinios.

Tuo tarpu už beveik 6 tūkst. km. nutolusiame Pakistane dangų raižo lėktuvai su humanitarine pagalba. Prasidėjęs musoninių liūčių sezonas čia buvo kaip niekad stiprus ir sukėlė potvynius, kurie nusinešė daugiau nei 1200 gyvybių, o virš 180 tūkst. žmonių buvo priversti palikti savo namus.

Tiek musoninės liūtys, tiek tropiniai uraganai nėra neįprastas reiškinys šiose vietovėse. Tačiau, kaip teigia mokslininkai, vertinti reikėtų ne pačius orų reiškinius, o jų intensyvumą ir dažnumą – šiuo atveju akivaizdu, kad orų reiškiniai ekstremalėja, o dėl to kaita klimato kaita.

„Apskritai, orų ekstremalumas didėja – tai reiškia, kad yra numatoma vis mažiau metų, kada bus vidutinės orų sąlygos“, – 15min komentavo Vilniaus universiteto klimatologas dr. Egidijus Rimkus.

Pasaulinės meteorologijos organizacijos (WMO) teigimu, dėl klimato kaitos visame pasaulyje turėtų padaugėti didelių atogrąžų ciklonų ir su jais susijusių gausių kritulių.

„Kažkas, kas galėdavo prieš 100 metų nutikti kartą, dabar įvyksta 3-4 kartus per 50 metų. Tada, be jokios abejonės, imama kalbėti, kad tai klimato pokyčiai ir viskas vyksta dėl klimato kaitos“, – teigė E.Rimkus.

Klimato kaitos pėdsakai

Kai „Noru“ tropinė audra rugsėjo 25 d. priartėjo prie Filipinų, didžiausias vėjo greitis per 24 valandas padidėjo nuo 60 iki 160 km/val – taip iš atogražų audra pavirto 5 kategorijos uraganu. Kaip rašo „The Washington Post“, šis šuolis buvo vienas iš greičiausiai per 24 valandas suintensyvėjusių bet kurio tropinio ciklono rekordų.

Mokslininkų teigimu, žmogaus vykdomos veiklos sukelta klimato kaita didina tokių audrų greitėjimo ir stiprėjimo galimybes.

„Scanpix“/AP nuotr./Potvyniai Pakistane
„Scanpix“/AP nuotr./Potvyniai Pakistane

„Klimato kaita neatneša daugiau taifūnų, bet jie darosi stipresni, taip pat šiltame ore gali sukaupti daugiau energijos, todėl gali labiau įsibrauti į sausumą“, – 15min pasakojo VU klimatologas Justas Kažys.

Nors dėl šio taifūno suintensyvėjimo kalta klimato kaita, klimatologas pastebi, kad Filipinų ir Vietnamo atvejo nereikėtų dėti į tą pačią lentyną, kaip Pakistane įvykusių potvynių.

„Pakistano atvejis neabejotinai yra labai stipriai sietinas su klimato kaita, nes musoninis sezonas prasidėjo labai stipriai ir labai staigiai. Filipinuose jau visai kitas atvejis“, – teigė jis.

Kasmet daugelį Pakistano vietovių siaubia musoninių liūčių sukeliami potvyniai. Lietus yra labai svarbus drėkinant pasėlius po sausringų epizodų, taip pat papildant užtvankas bei kitus Pakistano vandens rezervuarus. Kasmet liūčių sezonas pareikalauja šimtų žmonių gyvybių.

Visgi, bėgant metams dėl klimato kaitos procesų oro temperatūra šyla, o tai turi įtakos mūsoninių liūčių dažnumui ir stiprumui.

Kaip rašo „Nature“, šiais metais kilę potvyniai Pakistane tikriausiai prasidėjo nuo fenomenalių karščio bangų. Balandžio ir gegužės mėnesiais daugelyje vietų temperatūra ilgą laiką viršijo 40 °C, o karštą gegužės dieną Džakobabado mieste pasiekė ir 51 °C.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Vietname gyventojai valo gatvę po praūžusio taifūno „Noru“ 2022 m. rugsėjo 29 d.
AFP/„Scanpix“ nuotr./Vietname gyventojai valo gatvę po praūžusio taifūno „Noru“ 2022 m. rugsėjo 29 d.

Kaip aiškino J.Kažys, klimato kaita ir potvyniai susiję gan paprastu fiziniu procesu – kuo oras šiltesnis, tuo daugiau vandens garų jame gali tilpti.

„Paprastai musoninis sezonas gali trukti tris ar keturis mėnesius, o čia per savaitę išlijo toks kiekis, koks vos ne per visą sezoną. Visi laukė, kad ateina musoninis laikotarpis, kris krituliai, bus šlapia, gal biškį apsems, bet kai kuriose provincijose iškrito 4-5 kartus didesni kritulių kiekiai“, – situaciją komentavo mokslininkas.

Daugelis užsienio mokslininkų bei aplinkosaugos agentūrų pareigūnų, įskaitant Jungtinių Tautų generalinį sekretorių Antonio Guterresą, neįprastai drėgną musonų sezoną taip pat grindžia klimato kaita.

„Šių ciklonų poveikis žmonėms ir socialinis bei ekonominis poveikis bus jaučiamas dar ne vienerius metus“, – perspėjo WMO nelaimių rizikos mažinimo ir viešųjų paslaugų padalinio direktorius Cyrille Honoré.

Nelaimė viena nevaikšto

Apart ciklonų, mokslininkai taip pat nerimauja, jog ekstremalūs orai į šias vietoves atneš ir didesnes sausras. Tam apibūdinti jau naudojamas ir naujas terminas – „dviguba nelaimė“ (angl. double-whammy).

„Gal lietuviškai geriausia sakyti, jog nelaimė viena nevaikšto. Apie klimato kaitą dabar taip ir kalbama – kad ji turi efektą dviejų variantų – kad vienur sausa, kitur gali labai lyti, arba abu šie reiškiniai ateitų vienas po kito“, – teigė J.Kažys.

Paveiktų gyventojų – milijonai

Apie tai, jog orų reiškiniai tampa vis ekstremalesni galima pamatyti ir iš didėjančio aukų skaičiaus stichinių nelaimių nusiaubtuose regionuose.

Pakistanas užima aštuntą vietą Pasauliniame klimato rizikos indekse – nevyriausybinės aplinkosaugos organizacijos „Germanwatch“ sudaromame sąraše, kuriame išrikiuojamos šalys, laikomos labiausiai pažeidžiamomis dėl klimato kaitos intensyvėjančių ir dažnėjančių ekstremalių meteorologinių reiškinių.

Nacionalinė nelaimių valdymo agentūros (NDMA) duomenimis, paskutinį kartą tokio masto stichinė nelaimė Pakistane įvyko prieš dešimtmetį – 2010 metais, didžiausio tvano per stebėjimų istoriją metu. Tuomet žuvo daugiau kaip 2 tūkst. žmonių, o beveik penktadalis šalies teritorijos atsidūrė po vandeniu.

NDMA duomenimis, apskritai šių metų potvyniai paveikė daugiau kaip 4,2 mln. žmonių, buvo sugriauta beveik 220 tūkst. namų, o dar maždaug pusė milijono pastatų buvo smarkiai apgadinti.

Tuo tarpu Filipinuose dėl audros mirė 10 žmonų, o JT stichijos analizės duomenimis, labiausiai nukentėjusiose teritorijose gyvena daugiau kaip du milijonai. Tiesiogiai nukentėjo beveik 430 000 žmonių.

2021 m. Filipinus nusiaubė taifūnas Rai, dėl kurio mirė 410 žmonių, o dar 80 dingo. 2020 m. stipriausias metų taifūnas Goni nusinešė 32 gyvybes, o 2019 m. taifūnas Kammuri – 19 gyvybių.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką