Dabar Izraelio Jeruzalės hebrajų universiteto mokslininkai šią idėją atgaivino ir sukūrė naują medžiagą „BioPykrete“. Į ledą įmaišę augalinės kilmės celiuliozės nanokristalų ir specialiai sukurto baltymo, jie gavo medžiagą, kuri yra 10 kartų tvirtesnė už įprastą ledą ir prieš lūždama gali sugerti 70 kartų daugiau energijos.
Tyrimas paskelbtas žurnale Colloids and Surfaces B: Biointerfaces. Mokslininkai tikisi, kad ateityje „BioPykrete“ bus galima naudoti statybose.
„Norėjome ne tik sumaišyti pluoštus su ledu, bet ir kontroliuoti, kaip skirtingos medžiagos susijungia molekuliniu lygmeniu“, – teigia Jeruzalės hebrajų universiteto biochemikas Ido Braslavsky.
Pasak jo, naujoji medžiaga ne tik tvirtesnė – ji ir lūžta kitaip. Užuot staiga subyrėjusi, gali sugerti daugiau energijos ir palaipsniui deformuotis.
Galimas pritaikymas – statybos Arktyje ir Antarktidoje
Kadangi medžiagai nereikia betono ar plieno, o pagrindinės jos sudedamosios dalys yra ledas ir augalinės kilmės celiuliozė, ji galėtų būti palyginti mažo anglies pėdsako ir biologiškai skaidi.
Celiuliozės nanokristalai veikia kaip mikroskopinė tvirtinimo priemonė, stabdanti įtrūkimų plitimą. Specialiai sukurtas baltymas CBM3a-AFPIII, sudarytas iš antifrizinio baltymo ir angliavandenius surišančio modulio, veikia tarsi klijai, sujungiantys celiuliozės nanokristalus su ledu.
Mokslininkai mano, kad, patobulinę sudėtį ir gamybos metodus, galėtų dar labiau padidinti šios medžiagos tvirtumą.
Vis dėlto iki praktinio panaudojimo dar toli. Kol kas atlikti tik nedidelio masto koncepcijos patikrinimo bandymai. Reikia išsiaiškinti, kaip „BioPykrete“ išsilaiko ilgą laiką, reaguoja į besikeičiančias sąlygas ir kaip joje plinta įtrūkimai.
Jei tolesni tyrimai bus sėkmingi, šis metodas galėtų būti pritaikytas ne tik statybose, bet ir kuriant pakavimo bei kitas medžiagas – pasitelkiant specialiai sukurtus baltymus skirtingoms medžiagoms sujungti.
