Tyrimas: po Jutos valstija slepiasi milijardas tonų ledo

Kai įsivaizduojame ledynus, nesunku mintyse išvysti didžiulius balto ledo plotus, žvilgančius po dangumi. Tačiau ne visi ledynai atrodo būtent taip.

Pasaulyje egzistuoja ir kitokia ledynų rūšis, vadinama uolų ledynais. Tai kalnuotuose regionuose susiformavę dariniai, kuriuose ledo ir uolienų masės egzistuoja kartu, pasislėpusios po kietu akmenų ir riedulių sluoksniu.

Kaip atskleidžia naujas tyrimas, paskelbtas žurnale „Journal of Geophysical Research: Earth Surface“, uolų ledynai gali talpinti tikrai stulbinantį ledo kiekį.

Pasaulyje užregistruota daugiau nei 51 000 uolinių ledynų – iš jų daugiau nei 10 000 yra JAV.

Nepaisant jų paplitimo, šie ledu padengti dariniai iš esmės yra paslėpti nuo akių po storu ir tankiu uolienų sluoksniu. Todėl daugelis žmonių gali nė nenutuokti, kad tokie ledynai apskritai egzistuoja.

„Kai esame aukštai kalnuose ir vaikštome per palaidas uolienas ar akmenų nuolaužas, nė nesusimąstome, kad po mūsų kojomis gali būti palaidota net apie 37 metrų ledo“, – sakė Jutos universiteto glaciologas Leifas Andersonas.

Natūralus uolienų sluoksnis padeda išsaugoti uolų ledynuose esantį ledą – jis izoliuoja jį nuo saulės spindulių ir paviršiuje tvyrančios šilumos. Tačiau tas pats akmenų sluoksnis tampa rimtu iššūkiu mokslininkams.

Vienas didžiausių sunkumų tiriant uolų ledynus – nustatyti, kiek vandens ledo juose iš tiesų yra. Tai padaryti sudėtinga dėl storos akmenų ir uolienų nuolaužų dangos, slepiančios ledą.

Naujajame tyrime L.Andersonas ir jo kolegos išbandė naują metodą, leidžiantį įvertinti uolų ledynuose sukaupto ledo kiekį. Tyrimui jie pasirinko Timpanogoso ledyną, esantį Jutos valstijoje, Timpanogoso kalno papėdėje.

Įprastai ledynų struktūrai tirti naudojamas georadaras – jis leidžia pažvelgti po žemės paviršiumi ir nustatyti, kas slypi po juo. Tačiau uolų ledynams šis metodas nėra toks veiksmingas. Lede esančios uolienų nuolaužos išsklaido radijo bangas, todėl gaunami vaizdai tampa neaiškūs ir gerokai prastesnės kokybės.

Mokslininkai išbandė kitą metodą – gravimetrą. Šis prietaisas gali aptikti ir kartografuoti po žeme pasislėpusias mases, todėl suteikia galimybę netiesiogiai nustatyti, kiek ledo slypi po uolienų sluoksniu.

Turėdami 232 matavimų, atliktų įvairiose Timpanogoso ledyno vietose, duomenis, mokslininkai sukūrė naują metodą, leidžiantį trimatėje erdvėje atvaizduoti uolų ledyno viduje slypintį ledą. Jie atkūrė ledyno storį, formą ir sudėtį.

Rezultatai rodo, kad Timpanogoso ledyną pagal tūrį sudaro maždaug 83 proc. ledo ir 17 proc. uolienų nuolaužų. Vidutinis ledo sluoksnio storis visame uolų ledyno plote siekia 18,8 metro.

Iš viso šiuose uolų ledynuose yra maždaug 1,5 mln. kubinių metrų ledo – tai apytiksliai prilygsta Didžiosios Gizos piramidės tūriui arba maždaug 600 olimpinių baseinų.