El Niño – natūralus klimato reiškinys Ramiajame vandenyne, kai tropinio Ramiojo vandenyno paviršiniai vandenys įšyla labiau nei įprastai, o tai gali didinti pasaulinę temperatūrą, keisti orų sistemas ir daryti poveikį pasėliams visame pasaulyje, rašo „Live Science“.
Praėjusią savaitę paskelbtoje Nacionalinės vandenynų ir atmosferos administracijos (NOAA) prognozėje teigiama, kad yra 65 proc. tikimybė, jog nuo spalio prasidėsiantis El Niño bus stiprus arba net labai stiprus. Tokiu atveju jis galėtų patekti tarp galingiausių kada nors užfiksuotų šio reiškinio epizodų.
Labai stipriu El Niño laikoma, kai jūros paviršiaus temperatūra tam tikrame Ramiojo vandenyno regione pakyla bent 2 laipsniais. Toks reiškinys neoficialiai vadinamas Super El Niño. NOAA taip pat teigia, kad yra 82 proc. tikimybė, jog El Niño prasidės dar iki liepos ir tęsis bent iki 2027 m. vasario. El Niño reiškiniai paprastai pasikartoja kas dvejus–septynerius metus. Jie susidaro, kai tropiniame Ramiajame vandenyne pasikeičia vėjų ir srovių sistema, o jūros paviršiaus temperatūra pakyla bent 0,5 laipsnio Celsijaus virš istorinio vidurkio.
Pastarasis El Niño truko beveik metus, nuo 2023 m. gegužės iki 2024 m. kovo. Šis klimato reiškinys iš dalies prisidėjo ir prie to, kad 2024-ieji tapo karščiausiais metais per visą stebėjimų istoriją. Jei artėjantis El Niño bus stiprus arba labai stiprus, 2027-ieji taip pat gali viršyti ankstesnius temperatūros rekordus, teigiama balandį paskelbtame „Climate Brief“ klimato būklės vertinime.
Rekordinio El Niño tikimybė
Kai kurie mokslininkai taip pat neatmeta galimybės, kad artėjantis El Niño gali būti rekordinis. Albanio universiteto atmosferos ir aplinkos mokslų profesorius Paulas Roundy gegužės 5 d. socialiniame tinkle „X“ rašė, kad prognozės rodo galimybę sulaukti didžiausio El Niño reiškinio nuo XIXa. 8-ojo dešimtmečio.
Jei Super El Niño iš tiesų susiformuotų, jis galėtų būti lyginamas su vienu stipriausių istorijoje 1877 m. El Niño. Šis reiškinys prisidėjo prie 1876–1878m. pasaulinio bado, per kurį, skaičiuojama, žuvo daugiau kaip 50 mln. žmonių – apie 3 proc. tuometės pasaulio populiacijos.
Žmonijai teks susidurti su gerokai šiltesne atmosfera ir vandenynais.
Nors socialinės, politinės ir ekonominės sąlygos nuo XIX a. smarkiai pasikeitė, mokslininkai perspėja, kad itin stiprus El Niño ir šiandien galėtų kelti rimtą grėsmę maisto, vandens ir apskritai ekonominiam saugumui.
Vašingtono valstijos universiteto Klimato ekstremumų ir poveikio laboratorijos vadovė Deepti Singh „The Washington Post“ sakė, kad šį kartą žmonijai teks susidurti su gerokai šiltesne atmosfera ir vandenynais. Pasak jos, tai reiškia, kad su El Niño susiję ekstremalūs reiškiniai gali būti dar intensyvesni nei praeityje.
