Kaip sėkmingai žengti pirmuosius programuotojo profesijos žingsnius bei užsitikrinti karjeros kelią IT srityje įžvalgomis dalijasi IT įmonės „Cognizant“ vyresnysis programų sistemų inžinierius bei vienas iš „Sourcery“ programuotojų akademijos organizatorių Karolis Medekša.
Jau aštuntoje klasėje žinojote, kuo norite būti baigęs mokyklą. Už visus penkis brandos egzaminus buvote įvertintas šimtukais. Anksti pradėjote programuotojo karjerą – buvote tik pirmakursis, ir ką tik baigęs nemokamą „Sourcery“ programuotojų akademiją – anksti pasirašėte pirmąją darbo sutartį su tuometine „Devbridge“ įmone. Kaip šiandien vertinate savo nueitą profesinį kelią ir kaip manote, kokie faktoriai nulėmė sklandžią karjeros pradžią?
IT karjerą pradėjau prieš daugiau nei penkerius metus tuometinėje IT paslaugų įmonėje „Devbridge“, šiuo metu priklausančiai bendrovei „Cognizant“. Dar būdamas pirmojo kurso universiteto studentu praėjau atranką ir patekau į bendrovės vykdomą nemokamą „Sourcery“ akademiją, skirtoje jauniesiems programuotojams, po kurios ir buvau pakviestas prisijungti prie komandos. Šiuo metu dirbu vyresniojo programinės įrangos inžinieriaus pozicijoje, o retrospektyviai vertinant kelis praėjusius metus, galiu drąsiai teigti, kad akademija buvo puikus pamatas žengti pirmuosius karjeros žingsnius, o tolesni metai praleisti įmonėse „Devbridge“ bei „Cognizant“ suteikė itin vertingos patirties: tiek iššūkiai, motyvuojantys mokytis bei tobulėti kas dieną, tiek profesionali bei palaikanti komanda padėjo augti kaip specialistui greitai ir užtikrintai.
Jei palygintume situaciją IT darbo rinkoje su buvusia prieš penkerius ar šešerius metus, įsidarbinti jaunesniojo IT specialisto pareigose tapo sunkiau, iš dalies ir dėl daug aukštesnės konkurencijos tarp kandidatų, tačiau neribotos galimybės niekur nedingo. Dažniausiai koją bandant įsidarbinti kiša patirties bei rekomendacijų stoka. Dėl to besiruošiantiems pradėti kelią IT srityje siūlyčiau bandyti išnaudoti kuo daugiau progų įgyti praktinės patirties: dirbti prie asmeninių ar prisidėti prie atvirojo kodo projektų, sudalyvauti hakatonuose. Tačiau tikriausiai geriausias būdas įgyti naudingos patirties – pasinaudoti įmonių teikiamomis galimybėmis. Nemažai Lietuvoje veikiančių IT bendrovių vykdo profesinių praktikų, akademijų ar iššūkių programas, skirtas tiek ugdyti, tiek įvertinti naujai į IT rinką žengiančių žmonių kompetencijas. Dažniausiai geriausiai programų metu pasirodę dalyviai pakviečiami prisijungti prie įmonių kaip jaunesnieji specialistai, tad tokios iniciatyvos – vienas geriausių būdų pradėti savo IT karjerą.
Kaip per šį laiką kito IT sektorius? Kokios tendencijos šiame sektoriuje vyrauja šiandien?
Galima išskirti kelias sritis, kuriose atsirado reikšmingų pokyčių, tokių kaip vis plačiau pritaikomas saugumo užtikrinimo proceso integravimas visose programinės įrangos kūrimo stadijose, dar žinomas kaip DevSecOps praktika, ar pokyčiai debesų kompiuterijos produktų pasiūloje, pavyzdžiui, kompiuterijos be serverių (angl. Serverless Computing) populiarėjimas, tačiau bene ryškiausia tendencija šiandieninėje IT sferoje – vis platesnis dirbtinio intelekto (trump. DI) sprendimų pritaikymas programinės įrangos kūrimo procese. DI įrankiai gali būti panaudojami ne tik kodo fragmentų generavimui, kas gali padidinti įgudusio programuotojo darbo efektyvumą, tačiau ir kituose programų sistemų kūrimo etapuose, pradedant reikalavimų inžinerija, baigiant testavimo atvejų generavimu ar skaičiuojamųjų resursų optimizacija. Laikas parodys, kurie DI taikymo atvejai pasiteisins, o kurie ne, tačiau jau dabar aišku, kad programinės įrangos kūrimo procesas ateityje keisis kartu su inovacijomis DI srityje.
Kaip manote, kokios savybės, kompetencijos ar žinios yra reikalingos, norint tapti sėkmingu specialistu IT srityje?
Programuotojo darbas nėra paprastas: jis reikalauja aukšto susikaupino, įtempto mąstymo bei nuolatinio mokymosi. Dėl šių priežasčių svarbu tai, kad žmogų, svarstantį apie karjerą IT srityje, nuoširdžiai domintų kompiuteriai, informacinės technologijos bei programinės įrangos taikymo uždaviniai, kitaip gali būti sunku pamėgti darbą, reikalaujantį praleisti daug valandų sprendžiant sudėtingas problemas kompiuteriu. Taip pat nemažai žmonių vis dar yra įsitikinę, kad norint tapti sėkmingu programuotoju užtenka techninių įgūdžių: mokėti dirbti su tam tikra programavimo kalba ar gebėti sukurti reprezentatyviai atrodančią interneto svetainę. Tačiau nors techninių žinių bagažas yra neatsiejamas nuo bet kokios pozicijos IT sektoriuje, tai nėra svarbiausia: motyvuotą žmogų įmanoma išmokyt bet kokių techninių žinių, tuo tarpu loginį mąstymą bei problemų sprendimo įgūdžius, kurie yra būtini IT specialistams, išugdyti yra sudėtingiau.
Taip pat svarbu paminėti, jog dabartinė IT sritis pasižymi ypatinga įrankių, karkasų, aktualių technologijų gausa bei dažna jų kaita, tad itin aktualus tampa gebėjimas greitai bei savarankiškai mokytis. Geram IT specialistui specifinės technologijos tėra įrankiai tam tikram uždaviniui išspręsti, svarbiausia įvaldyti pagrindinius jų pritaikymo principus ir gebėti esant poreikiui pereiti nuo vieno įrankio prie kito. Galiausiai, svarbu nepamiršti, kad šiandien, išskyrus retus atvejus, programinė įranga dažniausiai kuriama komandose, sudarytose iš skirtingų sričių specialistų: programuotojų, kokybės užtikrinimo specialistų, verslo analitikų ir kitų. Dėl to itin aktualūs IT specialistams yra „minkštieji“ įgūdžiai: bendravimas, bendradarbiavimas, efektyvus komunikavimas, gebėjimas dirbti komandoje ir pan.
Kaip atrodo darbas IT komandoje ir ,apskritai, kaip atrodo programuotojo darbo diena? Su kokiais iššūkiais tenka susidurti kasdien?
Šiuo metu kartu su keliomis dešimtimis kolegų iš Lietuvos dirbame prie finansinių ataskaitų formavimo sistemos kūrimo stambiam klientui iš JAV. Tai tik vienas iš daugelio projektų, prie kurių kūrimo prisideda „Cognizant“ skaitmeninės inžinerijos (angl. digital engineering) padalinys Lietuvoje. Pats programavimas sudaro tik dalį programinės įrangos inžinieriaus darbo dienos, egzistuoja ir kitos atsakomybės, tokios kaip kolegų sukurto programinio kodo peržiūra ir verifikavimas, dalyvavimas projekto valdymo procese pagal Agile metodologiją, bendravimas su kolegomis sprendžiant inžinerines problemas ir kartu ieškant geriausio sprendimo. Projekte dirbame pagal DevOps praktiką, o tai reiškia, kad programų sistemų inžinieriams tenka dalyvauti ne tik programinio kodo rašymo, bet ir jo testavimo, diegimo bei stebėsenos procesuose. Taip pat tenka įsitraukti ir į kitokio pobūdžio veiklas, pavyzdžiui, reikalavimų inžineriją, techninių sprendimų įgyvendinamumo analizę, programų sistemų architektūros projektavimą ir pan. Apibendrinant, programų sistemų inžinieriui tenka daug įvairių atsakomybių, programavimas –tik viena iš jų.
Jūsų darbovietė „Cognizant“ vykdo programą – nemokamą „Sourcery“ akademiją, skirtą pradedantiesiems programuotojams IT srityje – koks jos formatas?
Akademija paremta savarankišku mokymusi ir praktiniu naujai įgautų žinių pritaikymu: studentams pateikiame temas bei mokymosi gaires, kurias jie analizuoja savarankiškai, tuo pat metu studentai dirba ir prie projekto, kuriame naujai išmoktas technologijas pritaiko praktiškai. Darbas prie projekto vyksta nedidelėse grupėse, kurias sudaro keli studentai bei vienas iš įmonės darbuotojų – mentorius. Mentorius ne tik padeda organizuoti darbą prie projekto, bet ir nukreipia studentus tinkama kryptimi, peržiūri programinį kodą bei atsako į visus kilusius klausimus. Darbas prie projekto vyksta pagal Agile projektų valdymo metodologiją, tad akademija suteikia progą ne tik išmokti naujų programavimo įgūdžių, bet ir susipažinti su praktikomis, taikomomis realių IT projektų kūrimui. Geriausius rezultatus pademonstravę studentai po akademijos baigimo kviečiami prisijungti prie kompanijos kaip jaunesnieji specialistai.
Kokių žinių ir kompetencijų reikia norint patekti į „Sourcery“ akademiją ir ją sėkmingai pabaigti? Kaip pasiruošti akademijai?
Kadangi norinčiųjų sudalyvauti akademijoje yra daug daugiau nei įmonė gali priimti, vykdoma kandidatų atranka, kurios reikalavimai pateikti akademijos interneto svetainėje. Sėkmingai atlikti atrankos testą reikalingos bazinės žinios apie programavimą Java bei JavaScript kalbomis, objektinio programavimo principus bei reliacines duomenų bazes. Jau patekus į akademiją itin svarbu iš jos pasiimti kuo daugiau, tad rekomenduojame, kad kandidatai darbui akademijoje skirtų bent 20 valandų per savaitę, nors kai kurių studentų darbo krūvis būna net ir dar didesnis. Kiekvienas akademijos dalyvis pasirenka kiek laiko nori ir gali skirti akademijai, tačiau pastebime, jog dalyvių rezultatai bei įgytos žinios tiesiogiai koreliuoja su įdėto darbo kiekiu.
Kokias klaidas dažniausiai daro žmonės, kurie nori pradėti karjerą IT srityje?
Pastaruoju metu dažniausiai pastebima klaida tarp besimokančiųjų programuoti – neatsakingas dirbtinio intelekto priemonių naudojimas. Kodo generavimui skirti DI įrankiai įgudusio programuotojo rankose gali ženkliai padidinti darbo efektyvumą, pavyzdžiui, automatizuojant šabloninių programinio kodo blokų kūrimą ir paliekant programuotojui daugiau laiko sudėtingesnių uždavinių sprendimui. Tačiau dar tik besimokančiajam programuoti tokie įrankiai gali daryti meškos paslaugą: pasiūlytų kodo blokų panaudojimas leidžia kurti kompiuterines programas greitai, tačiau taip programos kuriamos neįsigilinus į jų turinį, tam tikrų kodo konstrukcijų panaudojimo priežastis, pliusus bei minusus, dėl ko gali likti bazinių programavimo žinių spragų. Be to, dar tik pradedančiam programuotojui gali būti sunku suprasti DI generuotą kodą bei objektyviai įvertinti jo kokybę, dėl to gali kilti vėlesnių problemų tokį kodą atnaujinant, plečiant ar jame ieškant klaidų. Dėl šios priežasties besimokantiems programuoti rekomenduotume DI kodo generavimo funkcijas naudoti konservatyviai ir vietoje to naudoti DI įrankius kaip alternatyvą tradiciniams informacijos paieškos būdams, pavyzdžiui, paprašyti paaiškinti tam tikro kodo bloko veikimą, padėti išaiškinti klaidos pranešimą arba pasiūlyti mokymosi šaltinių.
Ko palinkėtumėte ir ką patartumėte būsimiesiems „Sourcery“ akademijos studentams ar žmonėms, norintiems pradėti programuotojo karjerą, galbūt net ir norintiems keisti savo karjeros kryptį ir pasukti būtent į IT?
Galbūt tai ir nuskambės nuobodžiai, tačiau mano nuomone ilgas, kryptingas ir nuoseklus darbas yra svarbiausia dalis siekiant bet kokio tikslo, tame tarpe – ir pradėti karjerą IT srityje. Bet kokia pradinio lygio IT pozicija reikalaus žinių bei supratimo apie daugelį skirtingų technologijų bei programų sistemų inžinerijos principų, kurių įvaldymui reikės daug laiko ir pastangų, tad geriausia tam nusiteikti iš anksto ir nesitikėti momentinės grąžos.
Taip pat siūlyčiau prieš registruojantis į bet kokius mokamus programavimo kursus ar mokymus objektyviai įsivertinti jų poreikį ir naudą: šios programos yra naudingos dėl iš anksto paruoštos mokymosi programos bei galimybės konsultuotis su dėstytojais, tačiau turinio prasme jos nebus pranašesnis už begalę internetu pasiekiamų nemokamų resursų, tad kryptingai ir nuosekliai mokantis savarankiškai tikrai įmanoma pasiekti tokių pat ar net geresnių rezultatų.
Norintys dalyvauti nemokamoje programuotojų akademijoje, kviečiami registruotis iki 2025m. spalio 15 d. (įskaitytinai), daugiau informacijos čia. https://sourceryacademy.com/lt/akademija/jauniesiems-specialistams/programuotojams-java/
