Rytiniame fronte po žeme įrengtoje vadavietėje tai stebėję Ukrainos kariai ėmėsi veiksmų. Budintis karininkas įvedė rusų kario lokaciją į kompiuterį. Po to skaitmeniniame mūšio lauko žemėlapyje automatiškai pasirodė rombo formos žymeklis, kurį galėjo matyti visi netoliese dislokuoti daliniai. Vos per kelias minutes į orą pakilo trys atakos dronai ir ėmė artėti prie tikslo.
Pirmasis dronas nepataikė. Tačiau Ukrainos 1-ojo atskirojo šturmo pulko budintis karininkas iš karto perdavė smūgio koordinates ir atakos vaizdo įrašą kitų dviejų dalinių komandoms, kad jos galėtų pabandyti nužudyti Rusijos kareivį.
Ši kraują stingdanti seka – aptikimas, sekimas, smūgis – visiškai priklauso nuo galingos Ukrainos sukurtos programinės įrangos, vadinamos „Delta“.
Ši programinė įranga iš mūšio lauko surenka žvalgybos duomenų srautus, įskaitant dronų užfiksuotus vaizdo įrašus, perimtus pokalbius radijo ryšiu ir palydovinius vaizdus, į vieną platformą, kuri padeda aptikti taikinius.
Tada sistema paskirsto taikinius tūkstančiams visą parą ore zujančių žvalgybinių ir puolamųjų dronų, taip padėdama sukurti kelių dešimčių kilometrų pločio „žudymo zoną“, kurioje per kelias sekundes gali būti pastebėta ir sunaikinta viskas, kas juda.
Pulkininkas Artemas Martynenka, Ukrainos gynybos ministerijos nurodymu stebintis šios programinės įrangos tobulinimą, „Deltą“ vadina dronų armijos, kuriai beveik pavyko sustabdyti Rusijos pažangą mūšio lauke, „nervų sistema“.
Į ją dėmesį atkreipė ir karinės vadovybės Vakarų šalyse. Buvęs Jungtinių Valstijų kariuomenės sekretorius Danielis Driscollas šią programinę įrangą pavadino „absoliučiai neįtikėtina“. Anot jo, amerikiečių pajėgos stengiasi neatsilikti.
„Deltos“ mūšio lauko valdymo sistema „visiškai integruoja kiekvieną droną, kiekvieną jutiklį ir kiekvieną platformą į vieną bendrą tinklą“, gegužę vykusio Senato posėdžio metu aiškino D.Driscollas ir pridūrė: „Mūsų sistema to negali.“
NATO pajėgos šios sistemos pranašumą įvertino praėjusiais metais, kai per Estijoje surengtas pratybas Ukrainos bepiločių orlaivių padaliniai simuliacijų metu tiesiog sutriuškino Aljanso rikiuotes.
Analitikų vertinimu, būtent tokios programų sistemos kaip „Delta“ žymi naująjį karybos evoliucijos etapą. Dronų dominuojamame mūšio lauke pergalė priklauso ne tiek nuo jų skaičiaus, kiek nuo to, kaip greitai juos galima pasiųsti į ataką. Ukraina ir Rusija varžosi, kuri sukurs geresnę sistemą, ir abi pusės pasitelkia dirbtinį intelektą, kad įgytų pranašumą.
„Delta“ sistemos ištakos siekia daugiau nei dešimtmetį. 2014 m. grupė Ukrainos savanorių, kovojusių prieš Rusijos remiamas separatistų pajėgas Rytų Ukrainoje, pradėjo eksperimentuoti su žvalgybiniais dronais. Šių bandymų tikslas buvo tiksliau koreguoti artilerijos ugnį ir pakeisti tokias atgyvenusias priemones kaip žiūronai.
Tačiau duomenys, kuriuos surinkdavo dronai, būdavo perduodami pernelyg lėtai. Žvalgybinę informaciją artilerijos daliniai gaudavo tik po daugybės skambučių radijo ryšiu. Vienas iš grupės „Aerorosvidka“ įkūrėjų Jaroslavas Hončaras priminė, kad tuo metu, kai pagaliau būdavo galima paleisti šūvius į taikinį, jo pėdos dažniausiai jau būdavo ataušusios.
Sprendimas – „Delta“ programinė įranga. Iš pradžių jos naudojimas buvo bendrojo pobūdžio, kaip skaitmeninio žemėlapio, kuriame buvo galima tiksliai pažymėti taikinius.
Pasak J.Hončaro, šią iniciatyvą finansavo NATO, tikėdamasi taip pakreipti Ukrainą link Aljanso adaptuotos doktrinos, sutelktos į greitą pajėgų koordinavimą mūšio lauke.
Vis dėlto, kaip sakė „Aerorosvidka“ įkūrėjas, Ukrainos ginkluotosios pajėgos daugelį metų iš esmės priešinosi šios sistemos įdiegimui ir laikėsi įsikibusios popierinių žemėlapių ir radijo siųstuvų.
Tada 2022 m. pradžioje Rusija pradėjo plataus masto invaziją.
Kai Rusijos pajėgų kolonos ėmė sparčiai artėti prie Kyjivo, J.Hončaras buvo iškviestas padėti nustatyti silpnąsias jų vietas. Būstinėje, beveik apsuptame mieste, jis pasitelkė „Delta“ programinę įrangą, kad iš gausybės žvalgybos duomenų – įskaitant civilių gyventojų pranešimus apie pro jų namus važiuojančius tankus – sudarytų vaizdą realiu laiku apie Maskvos pajėgų judėjimą. Vos per kelias dienas Ukrainos pajėgos pradėjo kontratakuoti silpnąsias Rusijos armijos vietas, bandydamos priversti ją trauktis.
„Delta“ – pavyzdys, kaip akylas žvilgsnis į mūšio lauką gali padėti nugalėti kur kas didesnes pajėgas, pažymėjo J.Hončaras. Nuo to laiko sistema išplito visose ginkluotosiose pajėgose, o praėjusią vasarą tapo vieninga Ukrainos mūšio lauko valdymo sistema.
„Delta“ sistema mirgėjo ir 1-ojo atskirojo šturmo pulko vadavietės ekranuose, kuri dėl jų skaičiaus priminė skrydžių valdymo centrą.
Prie tų ekranų sėdintys karininkai į nešiojamuosius kompiuterius suvedinėjo duomenis. Vienas iš jų antžeminius dalinius koordinavo užsidėjęs net trejas ausines: dvejas ant ausų, o trečios kabėjo ant kaklo. Ant grindų voliojosi aplamdytos energinių gėrimų skardinės.
Žaidimų kėdėje atsilošęs vadas, šaukiniu „Pyrotechnik“, patogiai stebėjo situaciją, kol kompiuteriai atliko varginantį darbą – rinko duomenis. Tuo metu jis prisiminė laikus, kai tekdavo be galo be krašto bendrauti radijo ryšiu.
„Dabar tiesiog sėdi, turi internetą, atsidarai žemėlapius ir matai, kas kur yra ir ką daro“, – pareiškė jis. Kaip ir kiti su „The New York Times“ kalbėję kariai, jis paprašė žurnalistų straipsnyje nurodyti tik jo šaukinį.
Jo vadovaujamas dalinys naudojo „Delta“ sistemą, kad apdorotų padrikus duomenis apie pastebėtus rusų karius ir techniką. Pačios savaime šios detalės dažniausiai nieko nereiškia, tačiau vienu atveju programinei įrangai pavyko sujungti visus taškus ir paaiškėjo, kur slepiasi Rusijos artilerijos įgula.
Kitas brigados karininkas išskyrė, kad viena iš naudingiausių „Delta“ funkcijų yra galimybė sekti taikinius laikui bėgant. Savo nešiojamame kompiuteryje jis spustelėjo žemėlapyje esantį raudoną rombą, žymintį rusišką haubicą. Ekrano dešinėje pusėje atsirado skirtukas, kuriame buvo nurodyta, kada haubica buvo pastebėta pirmą kartą, kiek kartų ji buvo atakuota ir kokie daliniai tai padarė.
Šis įrankis leidžia kitiems padaliniams matyti smūgių istoriją ir nepulti objekto, kuris jau buvo neutralizuotas, arba nekartoti taktikos, kuri anksčiau nepasiteisino.
Tai sena problema: dėl neefektyvaus informacijos perdavimo į Afganistaną atvykusios JAV pajėgos dažnai kartodavo ankstesnių padalinių klaidas.
Sujungdama žvalgybos ir atakos priemones, „Delta“ taip pat sutrumpino tai, ką kariai praminė „žudymo grandine“ – laiką nuo taikinio aptikimo iki pataikymo į jį.
Ukrainos „Chartija“ korpuso bataliono štabo vadas pažymėjo, kad anksčiau nuo to momento, kai padalinys pranešdavo apie priešo poziciją, iki pirmųjų artilerijos sviedinių iššovimo praeidavo mažiausiai 20 minučių. Dabar tai užtrunka nuo 3 iki 5 minučių.
„Kuo greičiau veikia jūsų „žudymo grandinė“, tuo didesnė tikimybė laimėti“, – teigė Kateryna Bondar, Vašingtono Strateginių ir tarptautinių studijų centro vyresnioji mokslinė bendradarbė.
Neseniai paskelbtame straipsnyje K.Bondar rašė, kad ateities karus lems programinė įranga, o ne dronai. Ji pažymėjo, kad Rusija kuria „Deltos“ analogą, tačiau Ukraina išlaiko pranašumą. Analitikė taip pat įspėjo, kad Vakarų šalių karinės pajėgos turi kuo greičiau vytis, nes kitaip rizikuoja atsilikti.
Praėjusiais metais Estijoje vykusiuose NATO mokymuose dalyvavęs Ukrainos karininkas prisiminė, kaip „Delta“ darbalaukyje be perstojo judėjo karinė technika, kurią buvo galima sunaikinti vos vienu pelės spustelėjimu.
„Mums tai buvo tarsi karnavalas“, – pareiškė kovotojas, šaukiniu „Crow“.
Kariškis nurodė, kad taip greitai aptikti šias transporto priemones padėjo dirbtinis intelektas, kurį Ukraina stengiasi integruoti į „Delta“ sistemą.
Ukrainiečių pajėgos apmokė dirbtinio intelekto įrankius, skirtus aptikti taikinius, panaudodamos dronų užfiksuotus milijonus kovos lauko vaizdo įrašų. Pareigūnai sakė norintys, kad dirbtinis intelektas būtų integruotas visoje „Delta“ sistemoje, nes tai padėtų vadams priimti greitesnius, duomenimis pagrįstus sprendimus.
Ukrainos gynybos ministerijos dirbtinio intelekto centro vadovas Danyla Cvokas Kyjive pristatė naujausią savo komandos sukurtą produktą – dirbtinio intelekto asistentą „SPECTR“. Šis pokalbių roboto tipo įrankis iš esmės skirtas mūšio laukui ir yra susietas su „Delta“ bei kita programine įranga. Kovos vadai netrukus galės išbandyti šį asistentą planuodami savo puolimus.
D.Cvokas šį postūmį technologijų plėtroje apibūdino kaip savotiškas ginklavimosi varžybas.
„Ta pusė, kuri sugebės priimti sprendimus greičiau, turės pranašumą kare“, – rėžė jis.
Šis straipsnis buvo publikuotas laikraštyje „The New York Times“.
© 2026 The New York Times Company





