Dabar populiaru
Tiesiogiai
15min be reklamos
Publikuota 2022 10 01, 08:01

Tyrimas: kaip COVID-19 paveikė žmonių asmenybes

Tyrimų duomenimis, COVID-19 pandemijos poveikis galėjo būti toks stiprus, kad pakeitė žmonių asmenybes.
Per pandemiją padaugėjo savižudiškų minčių turinčių žmonių
Per pandemiją padaugėjo savižudiškų minčių turinčių žmonių / 123RF.com nuotr.

Anksčiau psichologams nepavyko rasti ryšio tarp kolektyvinių stresą keliančių įvykių, tokių kaip žemės drebėjimai ar uraganai, ir asmenybės pokyčių. Tačiau atrodo, kad COVID-19 tam įtakos turėjo.

„Jaunesni suaugusieji tapo labiau linkę į stresą, mažiau bendradarbiaujantys ir pasitikintys, mažiau santūrūs ir atsakingi“, – teigia tyrimo autoriai, vadovaujami Floridos valstijos universiteto Medicinos koledžo profesorės Angelinos Sutin.

A.Sutin ir kolegos naudojo 7109 žmonių, dalyvavusių internetiniame „Understanding America Study“ tyrime, asmenybės vertinimus, kurie buvo kartojami įvairiais laikotarpiais prieš pandemiją ir jos metu. Dalyviams buvo atliktas plačiai naudojamas asmenybės testas, kuriuo vertinami penki bruožai – neurotiškumas, ekstraversija, atvirumas, sutariamumas ir sąžiningumas.

Dalyviai, kurių amžius nuo 18 iki 109 metų, testus atliko prieš pandemiją, pandemijos pradžioje ir vėliau, vidutiniškai kiekvienas dalyvis atliko po tris testus, rašo „The Guardian“.

Pirmuoju pandemijos etapu (2020 m. kovo-gruodžio mėn.) asmenybės brupžai buvo palyginti stabilūs, tik šiek tiek sumažėjo neurotiškumas, palyginti su laikotarpiu prieš pandemiją. Autoriai mano, kad taip galėjo nutikti dėl to, kad COVID-19 „suteikė priežastį“ nerimo jausmui ir dėl to žmonės mažiau kaltino savo polinkį.

Tyrime teigiama, kad neurotiškumo sumažėjimas išnyko antroje pandemijos pusėje (2021-2022 m.), o jį pakeitė ekstraversijos, atvirumo, sutariamumo ir sąžiningumo sumažėjimas, palyginti su asmenybe prieš pandemiją.

Pokyčiai sudarė maždaug dešimtadalį standartinio nuokrypio, o tai prilygsta svyravimų dydžiui, kuris paprastai pastebimas per dešimtmetį. Jaunesni suaugusieji pasižymėjo didžiausiais pokyčiais, o seniausių suaugusiųjų grupėje reikšmingų bruožų pokyčių nebuvo.

Autorių nuomone, jaunesnių suaugusiųjų asmenybė paprastai yra plastiškesnė, o pandemija taip pat galėjo turėti didesnį neigiamą poveikį šiai amžiaus grupei.

„Nors pandemija visiems kėlė stresą, ji sutrikdė normatyvines jaunesnių žmonių užduotis, tokias kaip mokymasis mokykloje ir perėjimas į darbo rinką, bendravimas ir santykių užmezgimas“, – sakė A.Sutin.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką