Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota 2022 07 03, 14:35

Tyrimas: vaikščiojimas daliai žmonių gali padėti pagerinti smegenų veiklą

Labai ilgai žmonės manė, kad vaikščiojant ir atliekant protines užduotis tuo pat metu nei vieno, nei kito kokybiškai padaryti nepavyks. Taip yra ne visada, rodo Ročesterio universiteto Del Monte neuromokslų instituto atlikto tyrimo rezultatai. Kai kada vaikščiojimas padeda pagerinti pažintines žmogaus funkcijas, skelbia scitechdaily.com.
Ėjimas
Ėjimas / Vida Press nuotr.

„Prieš atlikdami bandymus neturėjome jokių prognozių, kas į kurią kategoriją pateks, iš pradžių manėme, kad visi reaguos panašiai“, – sakė Eleni Patelaki, Ročesterio universiteto Medicinos ir odontologijos mokyklos biomedicinos inžinerijos doktorantė ir pirmoji neseniai žurnale „Cerebral Cortex“ paskelbto tyrimo autorė.

„Nustebino tai, kad kai kuriems tiriamiesiems buvo lengviau atlikti daugiau nei vieną užduotį vienu metu negu atvirkščiai. Tai buvo įdomu ir netikėta, nes dauguma šios srities tyrimų rodo, kad kuo daugiau užduočių tenka atlikti vienu metu, tuo būna prastesni mūsų rezultatai“, – teigė mokslininkė.

Arno Strumilos / 15min nuotr/Pasivaikščiojimas
Arno Strumilos / 15min nuotr/Pasivaikščiojimas

26 sveikų suaugusiųjų nuo 18 iki 30 metų amžiaus buvo paprašyta peržiūrėti seriją paveikslėlių sėdint ant kėdės arba einant bėgimo takeliu. Tyrėjai naudojo mobiliąją smegenų ir kūno vaizdavimo sistemą, kad galėtų stebėti dalyvių smegenų veiklą, kinematiką ir elgesį.

Pasikeitus paveikslėliui, dalyviai buvo raginami paspausti mygtuką. Dalyviams buvo liepta nespausti, jei tas pats paveikslėlis pasirodydavo pakartotinai.

Tyrėjai nustatė, kad užduotį atliekant vaikštant kai kurie asmenys ją atliko prasčiau, tačiau kitų demonstruoti rezultatai pagerėjo.

123RF.com nuotr./Smegenys
123RF.com nuotr./Smegenys

„Žiūrint plika akimi, tarp mūsų dalyvių nebuvo jokių skirtumų. Tik pradėję analizuoti jų elgesį, atradome skirtumų tarp jų smegenyse esančių centrų, parodančių atsaką į tam tikrą psichologinį dirginimą. Tai lemia, kad jie skirtingai tvarkosi su sudėtingais dvigubos užduoties procesais“, – sakė E.Patelaki.

Išplėtus šiuos tyrimus ir ėmus tirti vyresnio amžiaus suaugusiuosius, mokslininkai galėtų padėti atrasti galimą žymenį, pagal kurį būtų galima nustatyti žmones, kurių pažintinės funkcijos blogėja minimaliai. Tai galėtų būti naudinga norint daugiau sužinoti apie neurodegeneracines ligas.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką